Kuro granules gamins iš šiaudų

Bio­ku­rą iš me­die­nos ir jos at­lie­kų ga­mi­nan­ti UAB „Ka­jo­ris“ ne­tru­kus ruoš ku­rą ir iš šiau­dų. Lie­tu­vo­je tai dar nau­jo­vė – to­kią pro­duk­ci­ją ga­mi­na tik vie­na įmo­nė.

 

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

 

Autorės nuotr. Rimas Romutis Če­pe­lio­nis tei­gia, kad di­džiau­sias medienos ver­slo mi­nu­sas – se­zo­niš­ku­mas.

 

„Ka­jo­ris“ pir­muo­sius žings­nius žen­gė prieš de­vy­ne­rius me­tus. Įmo­nės di­rek­to­rius Ri­mas Ro­mu­tis Če­pe­lio­nis pa­sa­ko­ja, kad pra­džia bu­vo ne­leng­va – trū­ko ži­nių, pa­tir­ties. Jų pa­si­rink­ta ver­slo ša­ka – mal­kų ga­my­ba.

Nuo pat pra­džių bu­vo orien­tuo­ja­ma­si į už­sie­nio ša­lių pir­kė­ją. „Mū­sų ša­ly­je ši pre­kė dar ne­tu­ri di­de­lės pa­klau­sos. Lie­tu­viai nuo se­no įpra­tę pa­tys ruoš­ti mal­kas – per­ka me­die­ną, pjau­na, skal­do, džio­vi­na“, – sa­ko įmo­nės di­rek­to­rius. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad dau­ge­lio nuo­mo­nė, jog taip pi­giau, pa­si­tei­si­na tik iš da­lies – gal ir pi­giau, jei ne­skai­čiuo­ji sa­vo įdė­to dar­bo, su­gaiš­to lai­ko.

Pir­mai­siais me­tais ver­sli­nin­kai di­de­lių am­bi­ci­jų ne­tu­rė­jo. Pir­ko tin­ka­mą me­die­ną ir pra­dė­jo ruoš­ti mal­kas.

Veik­lai vyk­dy­ti tin­ka­mas pa­si­ro­dė bu­vu­sių fer­mų pa­sta­tas Pi­vo­ni­jos se­niū­ni­jo­je, Lai­čių kai­me. Nu­si­pir­kę ke­le­tą sta­ti­nių ver­sli­nin­kai džiau­gė­si ne tik sa­vo nuo­mo­tas „val­das“ pra­plė­tę, bet ir se­nuo­sius fer­mų pa­sta­tus iš­sau­go­ję. Mat daž­niau­siai to­kių ob­jek­tų lauk­da­vo liūd­nas li­ki­mas – daug to­kių so­viet­me­čio sta­ti­nių „vai­duok­liais“ vir­to.

Bu­vu­sio­se Lai­čių fer­mo­se įsi­kū­ru­sio­je įmo­nė­je šiuo me­tu triū­sia 39 dar­buo­to­jai.

 

Kir­vio ne­be­už­ten­ka

 

At­ro­dy­tų, kad mal­kas pa­ruoš­ti – nie­ko su­dė­tin­go. Šimt­me­čiais lie­tu­viai tą da­ro – at­si­ve­ža me­die­nos iš miš­ko, džio­vi­na, pjau­na. Tuo­met ima kir­vį į ran­kas ir ka­po­ja ka­la­des pliaus­ko­mis. Mal­kų at­sar­gas su­kaup­da­vo di­des­nes, kad ga­lė­tų džio­vin­ti net ke­le­tą me­tų.

„Iš es­mės pats re­zul­ta­tas ne­tu­ri la­bai skir­tis – mal­kos, skir­tos kū­re­ni­mui, tu­ri bū­ti sau­sos“, – sa­ko pa­šne­ko­vas. Ta­čiau kir­vio čia jau tik­rai ne­už­ten­ka...

Skir­tu­mas tas, kad mal­kų pa­ruo­ši­mas pra­mo­ni­niu bū­du griež­tai kon­tro­liuo­ja­mas pir­kė­jų. Skan­di­na­vai bei Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lių – Vo­kie­ti­jos, Bel­gi­jos, Pran­cū­zi­jos už­sa­ko­vai – la­bai iš­ran­kūs.

Mal­koms ga­min­ti nau­do­ja­ma ne bet ko­kia me­die­na. Į už­sie­nio ša­lis eks­por­tuo­ja­mos mal­kos iš uo­sio, alks­nio, ber­žo, ąžuo­lo. „Tik lie­tu­viai de­gi­na vis­ką, kas de­ga“, – juo­kau­ja jis. Va­ka­rie­čiai kros­ny­se ne­de­gi­na ne tik vi­so­kių at­lie­kų – plas­ti­ki­nių bu­te­lių bei po­lie­ti­le­ni­nių mai­še­lių, bet ir spyg­liuo­čių mal­kų. To­kios mal­kos deg­da­mos iš­ski­ria sma­lą ir už­kem­ša ka­mi­nus.

Pa­gal pir­kė­jų pa­gei­da­vi­mus fa­suo­ja­ma į ma­žas ar­ba di­des­nes pa­kuo­tes bei kon­tei­ne­rius. Ma­žais mai­še­liais su­pa­kuo­tos pliaus­kos – ži­di­niui ar lau­žui – ke­liau­ja į de­ga­li­nes. Už­sie­ny­je gy­ven­to­jai mėgs­ta nu­si­pirk­ti į kon­tei­ne­rį su­krau­tas mal­kas – es­te­tiš­ka ir pa­to­gu.

Be­ne dau­giau­sia rū­pes­čių ga­min­to­jams ke­lia pir­kė­jų nu­sta­ty­ti griež­ti rei­ka­la­vi­mai mal­kų drėg­nu­mui.

UAB „Ka­jo­ris“ tu­ri spe­cia­lias džio­vyk­las, ku­rios lei­džia iš­džio­vin­ti per kur kas trum­pes­nį lai­ką, nei esa­me įpra­tę mal­kas džio­vin­ti bui­ti­nė­mis są­ly­go­mis. Kie­me džio­vin­da­mi už­trun­ka­me ke­le­tą mė­ne­sių. Džio­vi­ni­mo lai­kas, nau­do­jant spe­cia­lią įran­gą, su­trum­pė­ja iki 5 ar net 3 pa­rų – tai pri­klau­so nuo me­džio rū­šies.

 

05-27-2_straipsnio_2_nuotr


R. R. Če­pe­lio­nis tei­gia, kad di­džiau­sias šio ver­slo mi­nu­sas – se­zo­niš­ku­mas. Va­ka­rų Eu­ro­pos bei Skan­di­na­vi­jos gy­ven­to­jai pa­gal lie­tu­viš­kus prin­ci­pus „ruošk ra­tus žie­mą, o ro­ges va­sa­rą“ ne­gy­ve­na. Mal­kų su­pir­kė­jai di­de­lių at­sar­gų ne­kau­pia. Kam jiems pa­ly­gin­ti ne­bran­gia, bet daug vie­tos už­iman­čia pre­ke ap­si­krau­ti san­dė­lius, kai ga­li ją įsi­gy­ti se­zo­no me­tu.

Mal­kų ruo­ši­mo pro­ce­sas trun­ka be­veik vi­sus me­tus. Ta­čiau pre­kiau­ti pra­de­da tik apie rug­sė­jo mė­ne­sį. To­kia ver­slo spe­ci­fi­ka rei­ka­lau­ja ne­ma­žai in­ves­ti­ci­jų, ku­rios lai­ki­nai už­šal­do­mos – veik­lai vyk­dy­ti, at­ly­gi­ni­mams mo­kė­ti, ža­lia­vai pirk­ti.

Ben­dra­dar­biau­ja įmo­nė be­veik su vi­so­mis ša­lies urė­di­jo­mis. „Vien Uk­mer­gės miš­kų urė­di­jo­je per­ka­mos me­die­nos ne­už­ten­ka. Me­die­nos ga­mi­nių ga­my­ba už­si­i­ma be­ga­lė įmo­nių, kon­ku­ren­ci­ja di­džiu­lė“, – sa­ko įmo­nės va­do­vas.

 

Op­ti­miz­mo ne­sto­ko­ja

 

Mal­kų ga­min­to­jams sa­vo pro­duk­ci­jos re­a­li­zuo­ti mū­sų ša­ly­je kol kas ga­li­my­bių nė­ra. Ver­slo part­ne­rių jie ieš­ko in­ter­ne­ti­nė­je bir­žo­je.

Ta­čiau į at­ei­tį R. R. Če­pe­lio­nis žiū­ri op­ti­mis­tiš­kai – bio­ku­ras ir mū­sų ša­ly­je tu­ri tap­ti vie­nu per­spek­ty­viau­sių ener­gi­jos ga­my­bos re­sur­sų. Vie­na po ki­tos sta­to­mos bei pla­nuo­ja­mos sta­ty­ti bio­ku­ru kū­re­na­mos ka­ti­li­nės ne tik gy­ve­na­muo­siuo­se na­muo­se, bet ir įvai­rio­se ga­my­bos įmo­nė­se. Bio­ku­ras sėk­min­gai kon­ku­ruo­ja su ki­to­mis ku­ro rū­ši­mis ir cen­tra­li­zuo­tai tie­kia­mą ši­lu­mos ener­gi­ją ga­mi­nan­čio­se ka­ti­li­nė­se.

Įmo­nė ke­ti­na įsi­gy­ti nau­jos įran­gos. „Tu­ri­me įsi­gi­ję dvi lat­viš­kas bei šve­dų ga­my­bos me­džio skal­dy­mo li­ni­jas. Ke­ti­na­me pirk­ti dar vie­ną apie 100 tūks­tan­čių kai­nuo­jan­čią šve­diš­ką įran­gą“, – pa­sa­ko­ja di­rek­to­rius.

Prieš ke­le­tą me­tų įmo­nė­je pra­dė­ti ga­min­ti rąs­ti­niai na­mai. Tai nė­ra pa­grin­di­nė įmo­nės veik­los rū­šis, ta­čiau pa­va­sa­rį, kai mal­kų nie­kam ne­be­rei­kia, ge­ro­kai pra­ver­čia.

 

At­lie­kas su­nau­do­ja

 

UAB „Ka­jo­ris“ – įmo­nė, dir­ban­ti be at­lie­kų. Vi­sas ga­my­bo­je su­si­da­ran­čias at­lie­kas „su­val­go“ pju­ve­nų gra­nu­lia­vi­mo įran­ga. Pju­ve­nų gra­nu­lės – dar vie­nas pro­duk­tas, ku­rį uk­mer­giš­kiai siū­lo sa­vo pir­kė­jams. „Ir šva­ru, ir nau­din­ga“, – to­kiu prin­ci­pu va­do­vau­ja­ma­si įmo­nė­je.

„Įve­dus sa­vi­val­dy­bė­je vi­suo­ti­nės rin­klia­vos mo­kes­tį, mo­ka­me di­de­lius mo­kes­čius, nes jie skai­čiuo­ja­mi nuo ga­my­bos pa­tal­pų plo­to. Prak­tiš­kai mo­ka­me už orą, nes vi­sas ga­my­bos at­lie­kas su­nau­do­ja­me to­je pa­čio­je ga­my­bo­je“, – va­do­vas tei­gia, kad at­lie­kų per me­tus koks kon­tei­ne­ris su­si­da­ro...

 

Pa­kvi­po nau­jo­ve

 

Įmo­nė­je ren­gia­ma­si ga­min­ti ku­rui skir­tas gra­nu­les iš šiau­dų. Šis pro­duk­tas mū­sų ša­ly­je – di­de­lė nau­jo­vė. Šiau­dų gra­nu­les Lie­tu­vo­je iki šiol ga­mi­na tik vie­na įmo­nė.

Ti­ki­ma­si, kad su ža­lia­va bei jos kai­na bent jau iš pra­džių di­de­lių pro­ble­mų ne­kils. Žem­dir­biai, no­rė­da­mi gau­ti pa­ra­mą, pri­va­lo „iš­si­šluo­ti“ sa­vo lau­kus. „Ap­lin­ki­nių ūkių ūki­nin­kams mes pa­siū­ly­si­me tiek­ti šiau­dus mums. Nau­da įvai­ria­pu­sė – mums, ūki­nin­kams, eko­lo­gi­jai...“ – svars­to pa­šne­ko­vas.

 

Pa­šal­pa ge­riau nei al­ga?

 

Di­rek­to­rius įsi­ti­ki­nęs, kad ge­ri dar­buo­to­jai šiais lai­kais – auk­so ver­tės. Ge­riau­si tie, ku­rie pa­tys at­ei­na į įmo­nę, ieš­ko­da­mi dar­bo. Dar­bo bir­žos siun­čia­mi daž­niau­sia at­ei­na tik dėl akių ir su­gal­vo­ja ai­bę prie­žas­čių, ko­dėl tas dar­bas jiems ne­tin­ka.

„Sis­te­ma, su­kur­ta Lie­tu­vo­je, ska­ti­na iš­kreip­tą po­žiū­rį į dar­bą – nie­kas ne­no­ri dirb­ti, nes nau­din­giau gau­ti pa­šal­pas. Ap­mau­du, kad taip leng­vai iš­švais­to­mi mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gai“, – ap­gai­les­tau­ja pa­šne­ko­vas.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)

Komentarai  

0 # Ugniukas 2018-05-31 16:48
Tikrai labai naudingas straipsnis :) https://www.ugniukas.lt/granules/
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų