Pir­mos lap­kri­čio die­nos – ty­lus pri­si­lie­ti­mas prie di­džiau­sios žmo­ni­jos pa­slap­ties – mir­ties. Mir­tis ir lai­do­ji­mo pa­pro­čiai Lie­tu­vo­je nuo se­no bu­vo ap­sup­ti rim­ti­mi ir su­si­kau­pi­mu. Ri­tu­a­li­nių pa­slau­gų ver­sle de­vy­ne­rius me­tus dir­ban­ti Dai­va Jur­kė­nie­nė pa­ste­bi, kad lai­do­ji­mo pa­pro­čius me­tai ir ma­dos pa­lie­čia ma­žiau­siai, o ker­ti­ne šių apei­gų aši­mi iš­li­ko pa­gar­ba mi­ru­sia­jam...

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

UAB „Rim­jus“ ri­tu­a­li­nių pa­slau­gų cen­tro „Me­mo­ria“ di­rek­to­rė D. Jur­kė­nie­nė sa­ko: „Jei am­ži­ny­bėn ren­gia­si iš­ei­ti il­gą am­žių nu­gy­ve­nęs žmo­gus, ar­ti­mie­ji ne­tu­rė­tų ma­ny­ti, kad mir­tis jį ste­buk­lin­gai ap­lenks. Tik­rai ne gė­da iš anks­to pa­si­reng­ti lai­do­tu­vėms, su­si­ras­ti in­for­ma­ci­ją, ži­no­ti, kaip elg­tis, kur kreip­tis skaus­mo va­lan­dą.“

 

 

Dai­va Jur­kė­nie­nė ri­tu­a­li­nių pa­slau­gų ver­sle jau de­vy­ne­rius me­tus.
Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr.

 
Pir­miau­sia - žva­ke­lė

Anot D. Jur­kė­nie­nės, kai žmo­gus iš­ei­na am­ži­ny­bėn, net jei bu­vo il­gai ir sun­kiai sir­gęs, ar­ti­muo­sius ap­ima pa­ni­ka ir su­vo­ki­mas, kad ve­lio­nį rei­kia kuo sku­biau iš na­mų iš­vež­ti. Daug ta te­ma su dva­si­nin­kais kal­bė­ju­si pa­šne­ko­vė pa­ta­ria: už­de­gus žva­ke­lę ir pra­ne­šus ri­tu­a­li­nių pa­slau­gų dar­buo­to­jams de­rė­tų pa­si­rū­pin­ti mir­ties prie­žas­ties pa­žy­ma ir tie­siog pa­bū­ti mal­do­je ša­lia ve­lio­nio. Juk žmo­gus, net ir mi­ręs, tu­ri tei­sę bent ke­lias va­lan­das pa­bū­ti sa­vo na­muo­se... Jei žmo­gus sun­kiai sir­go ir bu­vo me­di­kų glo­bo­ja­mas, skro­di­mas pa­pras­tai ne­at­lie­ka­mas.

Į ne­lai­mes – pa­ei­liui

Jei įvy­ko tra­giš­kas įvy­kis ar mir­tis ne­ti­kė­tai iš­ti­ko jau­ną svei­ką žmo­gų, apie tai pir­miau­sia tu­ri su­ži­no­ti po­li­ci­ja, ve­lio­nis iš­ga­be­na­mas į mor­gą, jam at­lie­ka­mas skro­di­mas.

Prieš de­šimt­me­tį į tra­giš­kas eis­mo ava­ri­jas, gais­rus ar ki­tas žmo­nių au­kų pa­rei­ka­la­vu­sias ne­lai­mės vie­tas pa­im­ti pa­lai­kų vyk­da­vo prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos dar­buo­to­jai. Ši pa­slau­ga ve­lio­nio ar­ti­mie­siems nie­ko ne­kai­na­vo. Da­bar tai – ri­tu­a­li­nių pa­slau­gų tei­kė­jų dar­bas, o už ją tu­ri at­si­skai­ty­ti ve­lio­nio šei­ma.

Tri­jų mū­sų mies­te dir­ban­čių ri­tu­a­li­nių pa­slau­gų įmo­nių va­do­vai ir ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas šiais me­tais pa­si­ra­šė su­tar­tį, pa­gal ku­rią į tra­ge­di­jų vie­tas pa­im­ti žu­vu­sio­jo pa­ei­liui vyks­ta vi­sų tri­jų fir­mų dar­buo­to­jai.

Dau­ge­ly­je sa­vi­val­dy­bių ve­lio­nio ga­be­ni­mo į mor­gą pa­slau­gas ri­tu­a­li­nių pa­slau­gų tei­kė­jams ap­mo­ka sa­vi­val­dy­bė. Pas mus ki­taip. Šias pa­slau­gas tu­ri mo­kė­ti ve­lio­nio ar­ti­mie­ji. Tie­sa, jie daž­niau­siai nau­do­ja­si tos fir­mos, ku­ri at­vy­ko pa­im­ti kū­no, pa­slau­go­mis. Mi­nė­tos iš­lai­dos pri­jun­gia­mos prie ki­tų ri­tu­a­li­nių pa­slau­gų iš­lai­dų.

Liūd­na lai­do­tu­vių arit­me­ti­ka

Ri­tu­a­li­nių pa­slau­gų fir­mos šiais lai­kais pa­si­rū­pi­na vi­sais su lai­do­ji­mu su­si­ju­siais rū­pes­čiais. „Yra tik du da­ly­kai, ku­rių ri­tu­a­li­nių pa­slau­gų fir­mos ne­at­lie­ka: ne­ga­li pa­im­ti iš me­di­kų mir­ties prie­žas­ties pa­žy­mė­ji­mo ir ne­nu­ne­ša au­kos ku­ni­gui“, – sa­ko D. Jur­kė­nie­nė.

Kiek kai­nuo­ja pas­ku­ti­nė mū­sų ke­lio­nė? 150 li­tų ve­lio­nio ap­ren­gi­mas, vi­du­ti­niš­kai 800 li­tų – ge­du­lin­gi pie­tūs (apie 20 li­tų vie­nam žmo­gui), 150 li­tų – au­ka ku­ni­gui, 200 li­tų – gie­do­to­jams, 100 – duob­ka­siams, apie 2000 – šar­vo­ji­mo pa­slau­gos. Tai­gi iš vi­so – apie pus­ket­vir­to tūks­tan­čio li­tų.

1040 li­tų – to­kia šiuo me­tu lai­do­ji­mo pa­šal­pa. Taip pat ar­ti­mie­siems su­mo­ka­ma dvie­jų mė­ne­sių „Sod­ros“ iš­mo­ka. Iš vi­so – apie 3000 li­tų. Vis­ką su­dė­jus, gau­na­mų iš­mo­kų lai­do­tu­vėms be­veik pa­kan­ka.

Ma­dos be­veik ne­lie­čia

Dai­va pa­ste­bi, kad lai­do­tu­vių pa­pro­čius ma­žiau­siai pa­lie­čia ma­dos ir ki­to­kie nau­ji vė­jai. Įka­pės, kars­tas, žva­kės, gė­lės: la­bai pa­ma­žu kei­čia­si jų spal­vos, for­mos.

Vis dėlto yra da­ly­kų, ku­riuos lai­kas į lai­do­ji­mo pa­pro­čius įne­ša ar­ba iš­stu­mia. Pa­vyz­džiui, fo­to­gra­fi­ja. Prieš ke­lis de­šimt­me­čius be fo­to­gra­fo lai­do­tu­vės bu­vo ne­įsi­vaiz­duo­ja­mos. Da­bar per lai­do­tu­ves ne­si­fo­tog­ra­fuo­ja be­veik nie­kas.

Jau­nes­ni žmo­nės pas­ta­rai­siais me­tais pa­gei­dau­ja ka­me­ri­nės mu­zi­kos, o ne gies­mių. Tuo tar­pu kai­mo žmo­nėms ge­du­lin­gos gies­mės yra šven­ta ir jas dar ne­greit iš­stums šiuo­lai­ki­niai lai­do­tu­vių mu­zi­kan­tai.

Nau­jie­nos pri­gy­ja iš lė­to

Per šimt­me­čius kiek su­trum­pė­jo šar­vo­ji­mo lai­kas. Daž­niau­siai pa­šar­vo­tas ve­lio­nis lai­ko­mas pa­rą, o ne dvi, kaip anks­čiau. Ar kon­ser­va­ty­vio­je Lie­tu­vo­je ka­da nors taps po­pu­lia­rios kre­ma­vi­mo pa­slau­gos? Pa­šne­ko­vė ma­no, jog pa­sta­čius Kė­dai­niuo­se kre­ma­to­riu­mą, ši pa­slau­ga Lie­tu­vo­je pri­gis. Šian­dien ne­ma­žai jau­nų žmo­nių su­tin­ka, kad jie po mir­ties bū­tų kre­muo­ja­mi.

Nors ir Uk­mer­gė­je ga­li­ma už­si­sa­ky­ti kre­ma­vi­mo pa­slau­gas, D. Jur­kė­nie­nė sa­ko, kad pas­ta­rai­siais me­tais šios pa­slau­gos nie­kas ne­pa­gei­dau­ja. Už­tat pa­ma­žu pri­gy­ja ki­ta – ka­pų tvar­ky­mo pa­slau­ga. Me­tus tvar­ky­ti ka­pus, su­da­rius su­tar­tį su jų įstai­ga, kai­nuo­ja 350 li­tų. Vie­no ap­si­lan­ky­mo kai­na pa­de­dant gė­lių ir su­tvar­kant ka­pe­lį – 30 li­tų.

Pa­dė­kos su­jau­di­na

Ri­tu­a­li­nių pa­slau­gų cen­tro di­rek­to­rė sa­ko, kad apie lai­do­tu­ves kaip apie sa­vo kas­die­ni­nį dar­bą ra­miai ga­li kal­bė­ti tik ta­da, kai tai su­si­ję su na­tū­ra­lia gar­baus am­žiaus žmo­gaus mir­ti­mi. Jau­nų žmo­nių mir­tys jai vi­sa­da su­ke­lia di­džiu­lį skaus­mą ir pri­ver­čia lie­ti aša­ras. „Esu la­bai emo­cio­na­lus žmo­gus ir tik­rai ne­ti­kė­jau, kad tiek daug me­tų dirb­siu šį dar­bą“, – pri­si­pa­žįs­ta mo­te­ris.

Emo­ci­jos Dai­vą už­plūs­ta ir ta­da, kai po lai­do­tu­vių ar­ti­mie­ji su­grįž­ta pa­dė­ko­ti ri­tu­a­li­nių pa­slau­gų dar­buo­to­jams. „Taip bū­na tik­rai ne­daž­nai, bet vi­sa­da la­bai su­jau­di­na“, - pri­si­pa­žįs­ta mo­te­ris.

Su mir­ti­mi su­ge­ba su­si­tai­ky­ti

Su­ren­gus šim­tus lai­do­tu­vių juk kai ku­rios iš jų įsi­rė­žė at­min­tin? To­kių tik­rai bū­ta. Kar­tą po se­ny­vos mo­te­riš­kės lai­do­tu­vių ki­tą die­ną gi­mi­nai­čiai vėl at­ėjo į biu­rą. „Pa­ma­niau, kad gal kas ne­pa­ti­ko, gal ne­ti­ko. Pa­si­ro­do, žmo­nės vėl pra­šė ruoš­ti šar­vo­ji­mo sa­lę, mat mi­rė tos mo­te­riš­kės vy­ras.

Bu­vo ki­tas at­ve­jis, kai vy­ras, ka­sęs duo­bę sa­vo drau­gui, po ke­lių die­nų pats pa­si­ko­rė“, - pa­sa­ko­jo ri­tu­a­li­nių pa­slau­gų cen­tro va­do­vė.

Įsi­min­ti­nos jai ne tik kai ku­rios lai­do­tu­vės, bet ir su­tik­ti žmo­nės ir jų po­žiū­ris į mir­tį. Kai ku­rie žmo­nės net su­lau­kę se­nat­vės jos pa­niš­kai bi­jo, ki­ti tie­siog gy­ve­na ša­lia mir­ties ir jos nuo­lan­kiai lau­kia. An­tai vie­nas vy­ras jau se­no­kai iš­si­pir­ko sau že­mės skly­pe­lį ka­pi­nė­se, ša­lia gi­mi­nai­čių ka­pa­vie­čių. Pa­si­sta­tė pa­min­klą, ja­me iš­ka­lė žo­džius. Sa­ko, kad ra­miau gy­ven­ti ži­nant, jog bus pa­lai­do­tas ša­lia ar­ti­mų­jų...

Sa­vo dar­bą su mir­ti­mi su­sie­ju­siai D. Jur­kė­nie­nei, kaip ir mums vi­siems, mir­tis iš­lie­ka di­džiau­sia mįs­le, ku­rios ne­pa­vyks­ta įmin­ti nie­kam. Ri­tu­a­li­nių pa­slau­gų dar­buo­to­jai pa­ste­bi, kad daž­niau­siai mir­tis at­ei­na ir sa­vo glė­by­je pa­si­rink­tuo­sius su­spau­džia ru­de­nį.

Galbūt to­dėl Vi­sų šven­tų­jų die­na ir mi­ni­ma juo­džiau­sią ir tam­siau­sią me­tų lai­ką – lap­kri­tį.

 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Kuponas Ukmergės žinios

Veterinarijos klinika

Pridavimas

Ukmerges siluma

Vilkmerge restoranas

Ar gavę laišką sutiktumėte dalyvauti CIVID-19 populiacijos tyrime?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Floros Studija

sale

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų