Uk­mer­gės me­te­o­ro­lo­gi­jos sto­ties vy­res­ny­sis ste­bė­to­jas Bro­nis­lo­vas Ka­se­lis sa­ko, kad mė­ne­sio nor­ma nu­sta­to­ma pa­gal pen­kias­de­šim­ties me­tų ar net il­ges­nius ste­bė­ji­mus. Bir­že­lio mė­ne­sio kri­tu­lių kie­kio kli­ma­ti­nė nor­ma – 75 mm. Šie­met įpu­sė­jus mė­ne­siui, kri­tu­lių „li­mi­tai“ jau bu­vo iš­nau­do­ti. Ba­lan­dis ir ge­gu­žė taip pat bu­vo daug lie­tin­ges­ni nei anks­tes­niais me­tais.

„So­dų ben­dri­jų so­di­nin­kai, ūki­nin­kai skun­džia­si, kad nuos­to­liai – ne­iš­ven­gia­mi. To­kie orai su­da­rė pa­lan­kias są­ly­gas ken­kė­jams veis­tis, li­goms plis­ti. Jau pra­dė­jo ru­duo­ti vais­me­džių ir vaisk­rū­mių la­pai, iš­kri­to da­lis už­si­mez­gu­sių vai­sių“, – pa­sa­ko­ja me­te­o­ro­lo­gas.

Šie­no dar ne­tu­ri

Šios va­sa­ros oro są­ly­gas Že­mait­kie­mio se­niū­ni­jo­je ūki­nin­kau­jan­tys Al­vy­das ir Ri­ta Ker­šiai lai­ko tie­siog žiau­rio­mis. Pie­no ūkį tu­rin­tys ūki­nin­kai sa­ko, kad nors žo­lė drėg­ną va­sa­rą au­ga kaip ant mie­lių, jų dar­ži­nė­je dar švil­pau­ja vė­jai. Lie­tin­gi orai stab­do šie­nap­jū­tės dar­bus. Per­nai to­kiu lai­ku pa­ša­ro gal­vi­jams jau tu­rė­jo pa­si­džio­vi­nę. Įran­ga, skir­ta šie­nui pre­suo­ti, iki šiol dar ne­bu­vo įjung­ta.

„Šir­dį skau­da ma­tant, kai nu­pjau­ta žo­lė pū­va“, – sa­ko R. Ker­šie­nė. Dėl oro są­ly­gų, truk­dan­čių pri­si­džio­vin­ti šie­no, ūki­nin­kai pri­vers­ti ruoš­ti ža­lią pa­ša­rą. To­kią iš­ei­tį su­ra­dę, di­de­liu džiaugs­mu ne­trykš­ta. Mat ne­tu­rė­da­mi sa­vo įran­gos, ją nuo­mo­ja­si iš ki­tų ūki­nin­kų. Tai kai­nuo­ja pa­pil­do­mus pi­ni­gus, o kai pie­no su­pir­kė­jai kai­no­mis ūki­nin­kų ne­le­pi­na, pie­no ga­min­to­jus ka­muo­ja ne­links­mos min­tys.

„Pa­si­mo­kę per­nai, kai bul­vių vie­tom ne­bu­vo nė ką kas­ti, šie­met sten­gė­mės ant kal­niu­kų so­din­ti. Per pa­tį vi­du­rį dar nie­ko, o pa­kal­nė­se jau skęs­ta“, – at­si­dūs­ta R. Ker­šie­nė.

Pa­ro­dė sil­pną vie­tą

Ūki­nin­kas Va­len­ti­nas Ge­nys, au­gi­nan­tis grū­di­nes kul­tū­ras, sa­ko, kad orai že­mės ūkio dar­bus ko­re­guo­ti pra­dė­jo jau nuo pa­va­sa­ri­nės sė­jos: „Su oru ne­pa­ko­vo­si – ten­ka tik pri­si­tai­ky­ti. 500 hek­ta­rų ap­sė­jo­me per tris die­nas – rei­kė­jo sku­bė­ti, nes nuo­lat li­jo, po lie­taus į dir­vą įva­žiuo­ti bu­vo ne­įma­no­ma. Nu­tai­kę pa­lan­kes­nius orus, dir­bo­me po 24 va­lan­das per pa­rą.“

Sti­chi­ne ne­lai­me esa­mos si­tu­a­ci­jos ūki­nin­kas ne­va­di­na, ta­čiau ma­no, kad ji pa­kan­ka­mai eks­tre­ma­li. „Di­džiau­si nuos­to­liai tuo­se plo­tuo­se, kur su­si­dė­vė­ję me­lio­ra­ci­jos įren­gi­niai. Tri­jų hek­ta­rų plo­te jau an­tys plau­kio­ja“, – sa­ko jis. Toks už­lie­tas plo­tas 1000 hek­ta­rų dir­ban­čio V. Ge­nio šie­met la­bai ne­iš­gąs­di­no, bet sil­pną vie­tą jo ūky­je at­sklei­dė.

V. Ge­nys ma­no, kad tai rim­tas sig­na­las, jog ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je rei­kės pa­gal­vo­ti apie me­lio­ra­ci­jos įren­gi­nių at­nau­ji­ni­mą. Ūki­nin­kas pri­si­pa­žįs­ta svars­tąs, ar au­ko­ti tam di­de­les in­ves­ti­ci­jas, ar per­ei­ti prie ki­tų že­mės ūkio ša­kų.

„Rei­kės la­bai ge­rai pa­skai­čiuo­ti, ar me­lio­ra­ci­ją tvar­ky­ti, ar, pa­vyz­džiui, už­sė­ti už­lie­ja­moms pie­voms tin­kan­čiais au­ga­lais ar­ba au­gin­ti kar­klus – bio­ku­ro ga­my­bai“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Jau­čia įtam­pą

Su ne­ri­mu į dan­gų žval­go­si ir ūki­nin­kas An­ta­nas Ka­ma­raus­kas. Jau yra ap­sem­tų plo­tų ir jo ūky­je. „Vie­tom lo­me­liai iš­mir­kę, jei lie­tus ne­si­liaus, skai­čiuo­si­me ne­ma­žus nuos­to­lius. Ne tik aš – vi­si ūki­nin­kai jau­čia­me di­de­lę įtam­pą“, – sa­ko jis.

Ūki­nin­kas la­biau­siai bai­mi­na­si dėl bul­vių. Šios va­sa­ros oro są­ly­gos – pa­čios pa­lan­kiau­sios li­goms plis­ti. Bul­ves jau ata­kuo­ja saus­li­gė. „La­bai ne­pa­sto­vus oras – tai ly­ja, tai karš­tis ne­žmo­niš­kas. Li­goms to­kios są­ly­gos pa­tin­ka“, – ūki­nin­kas ne­ri­mau­ja ir dėl bul­vių ma­ro. Purkš­ti nuo įvai­rių li­gų šie­met tik­rai teks daž­niau. Jei pa­lan­kes­nę va­sa­rą už­ten­ka tris kar­tus nu­purkš­ti fun­gi­ci­dais – che­mi­ka­lais nuo li­gų, tai šią va­sa­rą ga­li pri­reik­ti net še­šių.

„Lie­tus ne tik dir­vą iš­mir­kė, bet ir že­mę la­bai su­plū­kė. Taip, kad prog­no­zuo­ti, koks bus der­lius, kol kas ne­drįs­tu“, – ūki­nin­kas sa­ko, kad iš­mir­ku­sios bul­vės ir lai­ko­si žie­mą pras­čiau. Anot jo, la­bai sun­ku at­si­rink­ti veis­les – kiek­vie­nas eks­pe­ri­men­tas di­de­lė ri­zi­ka. Net po­pu­lia­riau­sių veis­lių bul­vės vie­no­je dir­vo­je de­ra ge­riau, ki­to­je – ne taip.

Drau­di­kai pa­sė­lių kra­to­si

Ūki­nin­kų pa­sė­lius Lie­tu­vo­je šiuo me­tu drau­džia vie­nin­te­lė drau­di­mo ben­dro­vė „Ve­rei­nig­te Ha­gel­ver­si­che­rung VVaG“ fi­lia­las „VH Lie­tu­va“. Anot fi­lia­lo va­do­vo Al­gi­man­to Na­vic­ko, Lie­tu­vos drau­di­kai šios rū­šies drau­di­mo kra­to­si:  „Tai la­bai spe­cia­li­zuo­ta bei po­ten­cia­liai nuos­to­lin­ga veik­la.“ Šie­met drau­dė­jams jau iš­mo­kė­ta 1,5 kar­to dau­giau pi­ni­gų nei su­rink­ta.

Šie­met pa­sė­lius ap­drau­dė 325 žem­dir­biai. Iš vi­so ap­draus­ta apie 60 tūks­tan­čių hek­ta­rų. Nors per­nai drau­di­mo pa­slau­go­mis pa­si­nau­do­jo be­veik tris kar­tus dau­giau ūki­nin­kų nei šie­met, draus­tų pa­sė­lių plo­tas su­ma­žė­jo ne­daug. A. Na­vic­kas sa­ko, kad šie­met drau­di­mo są­ly­gos nau­din­ges­nės ūki­nin­kui: „Jei anks­čiau rei­kė­jo draus­ti vi­są ūkį, šie­met žem­dir­bys ga­li ap­draus­ti tik tas au­ga­lų gru­pes, dėl ku­rių la­biau­siai ne­ri­mau­ja.“

Šie­met ūki­nin­kai la­biau­siai lin­kę draus­ti rap­sus. Tuo tar­pu drau­du­sių­jų grū­di­nes kul­tū­ras su­ma­žė­jo ke­tu­ris kar­tus.