Londono šurmulį ukmergiškė iškeitė į ramybę

Po dau­giau nei de­šimt sėk­min­go ver­slo Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je me­tų grįž­ti gy­ven­ti į Uk­mer­gę ryž­tų­si ne daž­nas. Ta­čiau bū­tent to­kį spren­di­mą pri­ėmė gro­žio sa­lo­no Lon­do­ne sa­vi­nin­kė uk­mer­giš­kė Li­gi­ta Tiš­kie­nė.

 

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

 

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuotr. Grį­žu­si į gim­ti­nę, kir­pė­ja Li­gi­ta Tiš­kie­nė, gro­žio sa­lo­no Lon­do­ne šei­mi­nin­kė, pa­slau­gas siū­lo uk­mer­giš­kiams.

Prieš po­rą mė­ne­sių į gim­tą­jį mies­tą su­grį­žu­si mo­te­ris mė­gau­ja­si nau­jais sa­vo na­mais ir gy­ve­na įkur­tu­vių rū­pes­čiais. Su ma­lo­nu­mu ėmė­si ir mėgs­ta­miau­sios sa­vo veik­los – kir­pi­mo. Il­gą lai­ką dir­bu­si Lon­do­ne bei va­do­va­vu­si ne vie­nam gro­žio sa­lo­nui, kir­pi­mo pa­slau­gas da­bar siū­lo uk­mer­giš­kiams.

Ši veik­la Li­gi­tą trau­kė nuo ma­žu­mės: vi­sa­da ža­vė­jo­si kir­pė­ja dir­ban­čia sa­vo ma­ma Ele­na. Ma­ma – pir­mo­ji jos mo­ky­to­ja ir di­džiau­sia pa­ta­rė­ja. Bu­vu­sia­me bui­ti­nio ap­tar­na­vi­mo cen­tre Kau­no gat­vė­je, kur da­bar tu­ri sa­vo kir­pyk­lą, uk­mer­giš­kius ji gra­ži­na jau dau­giau kaip 40 me­tų, ap­mo­kė ne vie­ną bū­si­mą kir­pi­mo meist­rą. Pra­dė­ju­si dirb­ti kar­tu su ma­ma, Li­gi­ta taip pat tei­kė vy­rų kir­pi­mo pa­slau­gas.

Šian­dien sa­ko į ma­mos kir­pyk­lą su­grį­žu­si su nau­jo­mis idė­jo­mis. Ir nors daž­niau­siai pa­si­gra­žin­ti čia už­su­ka vy­rai, ma­din­gų nau­jo­vių pa­šne­ko­vė ža­da pa­siū­ly­ti ir mo­te­rims.

 

Įgy­ven­di­no sva­jo­nę

 

Sve­tur uk­mer­giš­kė iš­ke­lia­vo, su­vi­lio­ta gi­mi­nai­tės pa­siū­ly­mo. Ta­čiau apie ga­li­my­bę už­si­bū­ti ne­svars­tė. „Iš­vy­kau pus­me­čiui, o tas pus­me­tis pa­vir­to į ke­tu­rio­li­ka me­tų, – pa­sa­ko­jo ji. – Čia tu­rė­jau ge­rą kir­pė­jos dar­bą, o ten rei­kė­jo iš nau­jo ka­bin­tis į gy­ve­ni­mą, iš­mok­ti kal­bą.“

Li­gi­ta grei­to­jo mais­to ruo­ši­mo įmo­nė­je de­vy­nis mė­ne­sius plo­vė in­dus. Po to įsi­dar­bi­no ita­lų šei­mi­nin­kams pri­klau­san­čia­me gro­žio sa­lo­ne, dar vė­liau – grai­kų.

Ta­čiau uk­mer­giš­kė sva­jo­jo apie sa­vo ver­slą. Pri­si­me­na – bi­čiu­lė, ra­du­si žur­na­le pa­tal­pas, pa­siū­lė ap­žiū­rė­ti: „Ji ma­ne ir pa­stū­mė­jo ati­da­ry­ti sa­vo kir­pyk­lą. Kai nu­va­žia­vom ap­si­dai­ry­ti, su­pra­tau, kaip smar­kiai to no­riu.“

Anot pa­šne­ko­vės, ati­da­ry­ti sa­lo­ną ne­bu­vo su­dė­tin­ga – tam te­rei­kė­jo pi­ni­gų. Ne­sle­pia ne­pa­gai­lė­ju­si in­ves­ti­ci­jų. „Vis­ką sa­vo jė­go­mis da­rėm – bu­vom ir di­zai­ne­riai, ir sta­ty­bi­nin­kai, tė­tis elek­trą ve­džio­jo“, – už pa­gal­bą ar­ti­mie­siems dė­kin­ga ver­sli­nin­kė, An­gli­jo­je įkū­ru­si vie­ną pir­mų­jų lie­tu­viš­kų gro­žio sa­lo­nų.

Ji ly­gi­na – ten pa­slau­gų tei­kė­jams pra­dė­ti dirb­ti, įsi­va­žiuo­ti pa­pras­čiau nei mū­sų ša­ly­je. Pa­sa­ko­ja apie ban­do­muo­sius lai­ko­tar­pius, va­di­na­mą­sias gro­žio li­cen­ci­jas, skaid­res­nę mo­kes­čių, ku­riais žmo­gus nuo pat pir­mos die­nos ne­ap­krau­na­mas, sis­te­mą. Ir nors jie taip pat ne­ma­ži, po­žiū­ris į smul­kų­jį ver­slą pa­lan­kes­nis, o biu­rok­ra­ti­jos nė­ra.

 

Pa­si­il­go ra­my­bės

 

Po ket­ve­rių me­tų uk­mer­giš­kė Lon­do­ne ati­da­rė ir ant­rą­jį gro­žio sa­lo­ną. „Bu­vau ir di­rek­to­rė, ir kir­pė­ja, ir bu­hal­te­rė, ir va­ly­to­ja“, – šyp­so­si Li­gi­ta. Džiau­gia­si, kad pa­vy­ko su­bur­ti pro­fe­sio­na­lų ko­man­dą. Tei­kia­mas gro­žio pa­slau­gas įver­ti­no ne vien emig­ran­tai, bet ir vie­ti­niai gy­ven­to­jai, o klien­tų ne­trūk­da­vę.

Dėl dar­bo tek­da­vo au­ko­ti lais­va­lai­kį, po­il­sį, lai­ką šei­mai – duk­re­lei, vy­rui. Mo­te­ris ne­sle­pia, jog ne­be­pa­ke­lia­mas tem­pas pri­ver­tė gal­vo­ti apie po­ky­čius. Ga­liau­siai vie­ną iš sa­lo­nų nu­spren­dė par­duo­ti.

Su vy­ru, taip pat uk­mer­giš­kiu, vis daž­niau pa­svars­ty­da­vo ir apie tai, kad pa­si­il­go ra­mes­nio gy­ve­ni­mo, no­rė­tų grįž­ti į gim­ti­nę. To­kie šei­mos pla­nai ne­bu­vo vi­siš­kai ne­ti­kė­ti: prieš še­še­rius me­tus Uk­mer­gė­je ėmė sta­ty­tis na­mus.

„Tie­siog nuo vis­ko pa­var­gau – nuo­la­ti­nio sku­bė­ji­mo, bė­gi­mo, di­džiu­lių at­stu­mų, – at­vi­rau­ja Li­gi­ta. – O koks ten už­terš­tas oras...“ Nuo jo esą nepa­si­slėp­si ir na­muo­se. Bal­tus bal­dus šei­mos bu­te pa­čia­me cen­tre, prie Tem­zės, ne­to­li Lon­don Ci­ty oro uos­to, te­ko pa­keis­ti. Nuo smo­go, pa­sak pa­šne­ko­vės, „ken­čia“ ir švie­sūs rū­bai...

 

At­stu­mas – ne kliū­tis

 

Su­grį­žus į Lie­tu­vą, uk­mer­giš­kė pra­ti­na­si prie ki­to­kio gy­ve­ni­mo, ku­ria­me – ge­ro­kai ma­žiau šur­mu­lio. „Duk­ra lan­ko dar­že­lį, ma­no ma­ma ne­ga­li at­si­džiaug­ti anū­ke. Čia – tė­vai, mū­sų na­mas. Iš­ei­ni į kie­mą – ra­my­bė, gai­va... Kiek­vie­na ker­te­le šir­dis džiau­gia­si“, – šyp­so­si mo­te­ris. Nuo­sta­bos ne­sle­pian­tiems drau­gams, ko­dėl per to­kį sun­kme­tį ry­žo­si grįž­ti, at­sa­ko, kad da­bar jai ra­mu. Kaip vis­kas klo­sis to­liau – pa­ro­dys lai­kas.

Sa­vo ver­slo Lon­do­ne šei­ma ne­at­si­sa­kė. Gro­žio sa­lo­ną „Li­gi­ta“, ku­ria­me dir­ba de­šimt lie­tu­vių, pri­žiū­ri L. Tiš­kie­nės vy­ras. „At­stu­mai nie­ko ne­reiš­kia: rei­ka­lus tvar­kau in­ter­ne­tu, o vi­sas fi­nan­si­nes ata­skai­tas ma­tau ir bū­da­ma čia“, – sa­ko ver­sli­nin­kė.

Va­sa­rį sa­lo­nas mi­nės 10-ąjį gim­ta­die­nį. Tarp įvai­rių tau­ty­bių lan­ky­to­jų jis po­pu­lia­rus ir dėl vie­tos, ku­rio­je įsi­kū­ręs, – gar­sio­sios High Stre­et gat­vės Walt­hams­tow ra­jo­ne. Il­giau­sio­je že­my­ne, be­veik 2 ki­lo­met­rų, pre­ky­bos bei ko­mer­ci­nės veik­los zo­no­je su­telk­tos žy­miau­sios pa­sau­ly­je par­duo­tu­vės, pro­duk­ci­ją siū­lo skir­tin­gų ša­lių ga­min­to­jai, ama­ti­nin­kai.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Veterinarijos klinika

Ukmerges siluma

Vilkmerge restoranas

Ar jus baugina kalbos apie artėjančią ekonominę krizę?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

sale

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Akmenys prabyla

Naudingos nuorodos

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų