Melioracijos ateitį mato giedrėjančią

Ne pa­slap­tis, kad me­lio­ra­ci­ja ša­ly­je iš­gy­ve­na ne pa­čius ge­riau­sius lai­kus – jau ge­rą de­šimt­me­tį šiai sri­čiai vals­ty­bė ski­ria be­ne ma­žiau­siai dė­me­sio ir biu­dže­to lė­šų. Sa­vo vil­tis UAB „Uk­mer­gės me­lio­ra­ci­ja“ va­do­vai sie­ja su Eu­ro­pos Są­jun­gos fi­nan­suo­ja­mais pro­jek­tais.

 

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

 

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. UAB „Uk­mer­gės me­lio­ra­ci­ja“ di­rek­to­rius Jo­nas Le­vu­lis (de­ši­nė­je) ir val­dy­bos pir­mi­nin­kas Jo­nas Sta­kaus­kas.

Jau 56 me­tus gy­vuo­jan­ti Šven­tu­pės gy­ven­vie­tė­je įsi­kū­ru­si UAB „Uk­mer­gės me­lio­ra­ci­ja“ ne kar­tą kei­tė sa­vo pa­va­di­ni­mą bei ju­ri­di­nį sta­tu­są. Sun­kiau­siais ver­slui eko­no­mi­nės kri­zės lai­kais jos va­do­vams te­ko ge­ro­kai gal­vas pa­suk­ti kuo įvai­riau­sių dar­bų pra­si­ma­nant, kad įmo­nė iš­lik­tų. Ta­čiau pa­grin­di­nė dar­bo kryp­tis vi­suo­met iš­li­ko me­lio­ra­ci­jos dar­bai.

 

Va­do­vas džiau­gia­si ko­lek­ty­vu

 

Įmo­nės di­rek­to­rius Jo­nas Le­vu­lis pa­sa­ko­ja, kad net su­dė­tin­giau­siu lai­ko­tar­piu, kai svar­biau­sia už­duo­tis bū­da­vo su­krapš­ty­ti bent 120 tūks­tan­čių li­tų dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mams ir mo­kes­čiams ar pa­ei­liui vi­siems ei­ti ne­mo­ka­mų atos­to­gų, ko­lek­ty­vas ne­iš­si­laks­tė. Šiuo me­tu įmo­nė­je – 75 dar­buo­to­jai.

Anot va­do­vo – įmo­nės bran­duo­lys pa­tik­rin­tas ir tvir­tas. Ne­ma­ža da­lis dar­buo­to­jų čia iš­dir­bę po 10 ar 20 me­tų. Sun­kme­čiu emig­ra­ci­jos ban­ga ko­lek­ty­vo ne­iš­ar­dė – tik vie­nas ki­tas sve­tur lai­mės ieš­ko­ti iš­vy­ko.

Ta­čiau J. Le­vu­lis ne­sle­pia, kad ten­ka pri­si­tai­ky­ti prie dar­bo se­zo­niš­ku­mo: „Ka­dan­gi dar­bų in­ten­sy­vu­mas pul­suo­jan­tis, tai ten­ka pa­va­sa­rį ir va­sa­rą pri­im­ti se­zo­ni­nių dar­bi­nin­kų. Žie­mą, kai pas mus dar­bo nė­ra, žmo­nės ke­liems mė­ne­siams į už­sie­nį pa­dir­bė­ti iš­va­žiuo­ja.“

Jis sa­ko, kad pas­ta­rai­siais me­tais di­de­lių pro­jek­tų ne­vyk­do. Daž­niau­siai ten­ka ten­kin­tis su­bran­go­vo duo­na.

J. Le­vu­lis ne­sle­pia, kad ne­re­tai kon­kur­suo­se da­ly­vau­ja pa­teik­da­mi to­kias sa­vo są­ly­gas, kad tik dar­buo­to­jams at­ly­gi­ni­mą su­ge­bė­tų su­mo­kė­ti.

„Ma­nau, kad žmo­nės įver­ti­no mū­sų pa­stan­gas lai­ku mo­kė­ti at­ly­gi­ni­mą, o su­dė­tin­giau­siu me­tu kiek įma­no­ma ne­mo­ka­mų atos­to­gų lai­ko­tar­pį ma­žin­ti. Jei mė­ne­sį ne­mo­ka­mų ei­da­vo, tai už pu­sę mė­ne­sio, nors ir ne­dirb­da­vo, kiek ga­lė­jom, mo­kė­jom“, – pri­si­me­na ne­to­li­mus var­gus pa­šne­ko­vas. Pa­na­šu, kad va­do­vų pa­stan­gos pa­dė­jo iš­lai­ky­ti sta­bi­lų ko­lek­ty­vą.

Įmo­nė da­ly­vau­ja res­pub­li­ki­niuo­se bei sa­vi­val­dy­bė­je ren­gia­muo­se kon­kur­suo­se. Uk­mer­gės ra­jo­ne kaip ran­go­vai ar su­bran­go­vai tie­sia ke­lius miš­ki­nin­kams, klo­ja du­jo­tie­kio bei ry­šių tin­klus. Del­tu­vos mies­te­ly­je pa­gal eu­ro­pi­nį pro­jek­tą at­lie­kant van­den­tie­kio re­konst­ruk­ci­ją, tal­ki­no se­niū­ni­jai. Ne­nu­mo­ja ran­ka ir į pri­va­čių as­me­nų, ūki­nin­kų, kai­mo ben­druo­me­nių už­sa­ky­mus.

Šiuo me­tu tvar­ko ap­lin­ką Šven­tu­pė­je, kur sa­vi­val­dy­bė vyk­do Šven­to­sios upės tra­sos Uk­mer­gės ra­jo­ne pri­tai­ky­mo tu­riz­mui pro­jek­tą.

 

Me­lio­ra­ci­ja – že­mės ūkio rams­tis

 

Pa­sak UAB „Uk­mer­gės me­lio­ra­ci­ja“ val­dy­bos pir­mi­nin­ko Jo­no Sta­kaus­ko, me­lio­ra­ci­jos įren­gi­nių būk­lės ša­ly­je ge­ra va­din­ti ne­ga­li. Kaip tik at­virkš­čiai – be­ne dvi­de­šimt me­tų nau­jos me­lio­ra­ci­jos įren­gi­nių sta­ty­bų res­pub­li­ko­je bu­vo vyk­do­ma la­bai ne­daug, o mū­sų ra­jo­ne net iš vi­so ne­vy­ko. Yra dre­na­žo vamz­džių, klo­tų prieš ke­tu­rias­de­šimt ar net dau­giau me­tų.

„Van­dens rink­tu­vai že­mei be­veik taip pat svar­būs, kaip ir krau­ja­gys­lės žmo­gui. O per tiek lai­ko dau­gu­ma jų už­si­kim­šo, krū­mokš­nių ir me­džių šak­ni­mis už­žė­lė“, – da­bar­ti­nę že­mės „krau­jo­ta­kos“ būk­lę aiš­ki­na J. Sta­kaus­kas.

To­kia van­dens rink­tu­vų būk­lė bū­din­ga dir­vo­nuo­jan­tiems že­mės skly­pams, o jų ša­ly­je vi­są dvi­de­šimt­me­tį tik­rai ne­sti­go.

J. Sta­kaus­kas me­lio­ra­ci­jos per­spek­ty­vą sie­ja su eu­ro­pi­niais pro­jek­tais bei lė­šo­mis, gau­na­mo­mis re­miant me­lio­ra­to­rių aso­cia­ci­jas.

Me­lio­ra­ci­jos sta­ti­nių nau­do­to­jų aso­cia­ci­jos tu­ri bū­ti su­da­ry­tos ne ma­žiau kaip iš tri­jų na­rių. Jais ga­li tap­ti ne tik ūki­nin­kai, bet ir že­mės ūkio ben­dro­vės, kai­mo ben­druo­me­nės.

Aso­cia­ci­jai ski­ria­ma pa­ra­ma sau­si­ni­mo sis­te­moms ir jų hid­ro­tech­ni­niams sta­ti­niams re­konst­ruo­ti, rūgš­čioms dir­voms kal­kin­ti sau­si­na­mos te­ri­to­ri­jos aria­mo­je že­mė­je, dirb­ti­nių van­dens tel­ki­nių hid­ro­tech­ni­niams sta­ti­niams ir pol­de­riams re­konst­ruo­ti.

J. Sta­kaus­kas sa­ko, kad šis „ju­dė­ji­mas“ Lie­tu­vo­je pra­si­dė­jo la­bai ne­se­niai – prieš tre­jus ar ket­ve­rius me­tus. Uk­mer­gės ra­jo­ne dar vė­liau – tik prieš po­rą me­tų. Per­nai įsi­kū­rė vie­na aso­cia­ci­ja, šie­met – pen­kios.

Šis pro­ce­sas pa­grei­tį įgau­na van­giai dėl ma­te­ria­li­nių prie­žas­čių. Mat prie eu­ro­pi­niais pi­ni­gais fi­nan­suo­ja­mo pro­jek­to 10 pro­cen­tų lė­šų tu­ri pri­si­dė­ti pa­tys aso­cia­ci­jos na­riai.

Uk­mer­gės ra­jo­ne, pa­sak pa­šne­ko­vo, stip­rių ūki­nin­kų, ga­lin­čių pri­si­dė­ti prie, pa­vyz­džiui, mi­li­jo­no ver­tės me­lio­ra­ci­jos įren­gi­nių re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­to, nė­ra daug.

Stip­riau­si ūki­nin­kai ir tur­tin­giau­si ūkiai – di­des­nio in­ten­sy­vu­mo ir aukš­tes­nį že­mės ūkio naud­me­nų eko­no­mi­nį ba­lą tu­rin­čiuo­se ra­jo­nuo­se: Pa­sva­lio, Pa­ne­vė­žio, Kė­dai­nių, Kau­no.

„Ir ga­li į že­mę įdė­ti tiek pat, kiek ir aukš­to in­ten­sy­vu­mo že­mė­se, bet, jei tin­ka­mai ne­pa­ruoš­ta, ne­nu­me­lio­ruo­ta, der­lių duos to­kį pat – že­mės in­ten­sy­vu­mo ne­pa­kei­si“, – aiš­ki­na pa­šne­ko­vas.

Ta­čiau J. Sta­kaus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad no­va­to­riai, pir­mie­ji su­si­jun­gę į me­lio­ra­ci­jos sta­ti­nių nau­do­to­jų aso­cia­ci­jas, – lai­mė­to­jai.

„Pir­mo­je ei­lė­je ūki­nin­kui vi­suo­met – tech­ni­ka, trą­šos, sėk­la. Dau­gu­ma gal­vo­ja: pa­lauks tie že­mės ge­ri­ni­mo dar­bai. O že­mė už­mirks­ta – pa­sė­ja ir nu­pjau­ti ne­ga­li. Tech­ni­ka į šla­pią dir­vą ne­įei­na. Ta­čiau tie, ku­rie pra­dė­jo, pa­ma­tė, ko­kia nau­da – der­lius vi­sai ki­toks“, – svars­to val­dy­bos pir­mi­nin­kas.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų