Pra­ėju­sių me­tų gruo­dį A. Ber­no­tas pel­nė gar­bin­gą Uk­mer­gės ra­jo­no gar­bės pi­lie­čio ti­tu­lą.

Il­ga­me­tis Uk­mer­gės ra­jo­no vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas prieš ke­lio­li­ka me­tų įsi­jun­gė į Lie­tu­vos pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių aso­cia­ci­jos veik­lą, su­bū­rė sen­jo­rus ir įkū­rė Uk­mer­gės sky­rių. Taip pat jis ėjo Lie­tu­vos pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių aso­cia­ci­jos vi­ce­pre­zi­den­to pa­rei­gas.

Šios aso­cia­ci­jos tiks­las – ska­tin­ti pa­gy­ve­nu­sius žmo­nes neuž­si­sklęs­ti už sa­vo na­mų du­rų, ben­drau­ti su žmo­nė­mis, da­ly­tis pa­tir­ti­mi, kaup­ti pa­sie­ki­mus, pro­pa­guo­ti sa­vo veik­lą, už­megz­ti nau­jus ry­šius su Lie­tu­vos bei už­sie­nio ša­lių sen­jo­rais, tur­tin­ti ir to­bu­lin­ti sa­vo kas­die­ny­bę.

Toks vi­sa­da ir bu­vo jos va­do­vas. Su­lau­kęs gar­baus am­žiaus jis ne tik rū­pi­no­si sa­vo or­ga­ni­za­ci­jos na­riais, bet ir tu­rė­jo po­mė­gį, ku­riam sky­rė vi­są lais­va­lai­kį – bu­vo aist­rin­gas me­džio­to­jas.

A. Ber­no­tas pa­lai­do­tas pir­ma­die­nį Duks­ty­nos ka­pi­nė­se.

UŽ inf.