Jei­gu tik Jo­ha­nas Gu­ten­ber­gas, ku­rio pa­var­dė sie­ja­ma su spau­dos iš­ra­di­mu, bū­tų ži­no­jęs, į ką pa­virs ran­ki­nė­mis stak­lė­mis ka­dai­se spaus­din­tos kny­gos... Ne vie­nam mū­sų ir šian­dien ne­la­bai aiš­ku, kas yra elek­tro­ni­nės kny­gos, tuo la­biau – jų skai­tyk­lės.

Pas­ta­ro­sio­mis pre­kiau­ti Lie­tu­vo­je pra­dė­ta ne­se­niai. Elek­tro­ni­nių kny­gų skai­tyk­lė – spe­cia­lus įren­gi­nys, ma­žes­nis už įpras­to dy­džio kny­gą, ku­rį lai­ky­da­mi ran­ko­je ga­li­me skai­ty­ti ro­ma­ną ar ki­to­kio žan­ro kū­ri­nį. At­si­siun­tę in­ter­ne­tu, jį į skai­tyk­lę tu­rė­tu­me per­si­kel­ti iš kom­piu­te­rio.

Elek­tro­ni­nės kny­gos lei­džia­mos spe­cia­liuo­se fai­luo­se, ir juos at­si­da­ry­tu­me bei skai­ty­tu­me ne tik kom­piu­te­ry­je ar skai­tyk­lė­je. Ga­li­ma iš­sau­go­ti bei tu­rė­ti mo­bi­lia­ja­me te­le­fo­ne, tik ka­žin, ar toks gau­saus pus­la­pių kū­ri­nio skai­ty­mo bū­das bū­tų pa­to­gus.

Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ir ki­tur jau įsi­bė­gė­ju­si, mū­sų ša­ly­je ši nau­jo­vė dar tik pra­de­da eg­zis­tuo­ti. Elek­tro­ni­nes, kaip ir pa­pras­tas kny­gas, taip pat sau­go su au­to­rių tei­sė­mis su­si­ję įsta­ty­mai. Tai­gi skai­tyk­lės nau­do­ji­mas pri­klau­so nuo to, ar no­ri­mą elek­tro­ni­nį lei­di­nį ga­li­ma įsi­gy­ti ir skai­ty­ti leis­ti­nai.

At­sto­ja vos ne bib­lio­te­ką

Vie­nos in­ter­ne­te esan­čios elek­tro­ni­nės par­duo­tu­vės, ku­rio­je ga­li­ma įsi­gy­ti le­ga­lių to­kių kny­gų bei skai­tyk­lių, įkū­rė­jas Dei­vi­das Ta­li­jū­nas ne­abe­jo­ja jos sėk­me. Jis vie­nas pir­mų­jų Lie­tu­vo­je ėmė teik­ti šias nau­jo­viš­kas pa­slau­gas ir jau su­lau­kė klien­tų. „Ži­no­ma, dar tik pra­džia, ir ei­lių tik­rai ne­tu­ri­me, bet gy­ven­to­jai nu­per­ka ne­tra­di­ci­nių kny­gų, tei­rau­ja­si skai­tyk­lių“, – apie lie­tu­vių do­mė­ji­mą­si mo­der­nio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis pa­sa­ko­ja pa­šne­ko­vas.

Anot D. Ta­li­jū­no, į vie­ną skai­tyk­lę – ne­di­du­ką kom­piu­te­rį pri­me­nan­tį, nuo 5 iki 10 co­lių ek­ra­ną tu­rin­tį apa­ra­tą – tel­pa apie 700–800 kny­gų, tu­rin­čių po ke­le­tą šim­tų pus­la­pių. „Įsi­vaiz­duo­kit, jei­gu tiek jų bū­tų na­muo­se... Tu­rė­da­mi to­kį įren­gi­nį, ne­už­grioz­din­si­te len­ty­nų, ga­li­te pa­si­im­ti į ke­lio­nę ir vie­nu me­tu, bū­nant kad ir plia­že, skai­ty­si­te daug kny­gų“, – var­di­ja pri­va­lu­mus.

Be vi­so ši­to, pa­sak jo, nau­do­tis skai­tyk­le daug pa­to­giau, ne­gu skai­ty­ti elek­tro­ni­nes kny­gas at­si­da­rius jas kom­piu­te­rio mo­ni­to­riu­je: „Kaip ži­nia, ek­ra­nas švie­čia ir mir­ga, var­gi­na akis, o skai­tyk­lė ne­sklei­džia jo­kios švie­sos.“ Kaip tuo­met mė­gau­tis pa­tin­kan­čiu kū­ri­niu, jei tam­su? „Rei­kė­tų pa­si­švies­ti lem­pu­te“, – šyp­te­li pa­šne­ko­vas.

Kup­ri­nės tu­ri­nys – skai­tyk­lė­je

Žvelg­da­mas į at­ei­tį, jis pa­sa­ko­ja, ro­dos, dar ne­įti­kė­ti­nes­nius da­ly­kus. Pa­vyz­džiui, skai­tyk­lė da­bar kai­nuo­ja apie 730–795 li­tus. „Po me­tų ki­tų šių įren­gi­nių kai­nos tik­rai ims ma­žė­ti, – sa­ko ver­sli­nin­kas. – At­pi­gus skai­tyk­lėms ir vi­siems tu­rint ga­li­my­bę jų įsi­gy­ti, moks­lei­viams ne­be­rei­kės ne­šio­tis į mo­kyk­las 10–15 ki­log­ra­mų sve­rian­čių kup­ri­nių: vi­sų moks­lo me­tų va­do­vė­liai bus vie­na­me apa­ra­te.“

Vy­ro tei­gi­mu, to­kiais po­ky­čiais jau da­bar do­mi­si aka­de­mi­nės ben­druo­me­nės, ša­lies uni­ver­si­te­tų bib­lio­te­kos.

Šie­met vy­ku­sio­je Vil­niaus kny­gų mu­gė­je D. Ta­li­jū­nas taip pat pri­sta­tė sa­vo sten­dą. Ne­sle­pia su­lau­kęs di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo ir kar­tu – tra­di­ci­nės spau­dos ša­li­nin­kų abe­jo­nių, ar po­pie­ri­nę kny­gą ga­li at­sto­ti elek­tro­ni­niai apa­ra­tai.

Sa­ko esąs tik­ras ir tuo, kad pu­sę tūks­tant­me­čio spaus­din­tos kny­gos per ke­le­rius me­tus ne­iš­nyks. „Bet iš tie­sų juk ne to­kia ir di­de­lė da­lis šiais lai­kais par­duo­da­mų kny­gų yra ver­tin­gos me­ni­ne pras­me. Jei už­si­ma­nei per­skai­ty­ti ko­kį de­tek­ty­vą, ku­rio lei­dy­ba, spaus­di­ni­mas ir taip kai­nuo­ja, kam mo­kė­ti pi­ni­gė­lius, kai ga­li at­si­siųs­ti iš in­ter­ne­to kad ir ne­mo­ka­mai“, – pa­tei­kia pa­vyz­dį.

Uk­mer­giš­kiai – ne tam­suo­liai

Nė­ra ko ste­bė­tis, jog prie­šin­gos nuo­mo­nės yra kny­gy­nų dar­buo­to­jai. Be­veik ke­tu­rias de­šim­tis me­tų tarp kny­gų dir­ban­ti UAB Uk­mer­gės se­no­jo kny­gy­no di­rek­to­rė Ge­nė Pu­kie­nė nė ne­įsi­vaiz­duo­ja ki­to­kio skai­ty­mo bū­do: „Aš už­au­gau su kny­ga – su kny­ga ir mir­siu. Elek­tro­ni­ka, žiū­rė­ji­mas į kom­piu­te­rius – ne mū­sų kar­tai, ir ne­ti­kiu, kad at­si­sa­kę tra­di­ci­jų žmo­nės pul­tų prie to­kių nau­jo­vių. Gal anū­kai, pro­anū­kiai jau ne­be­ma­tys tų tra­di­ci­nių kny­gų...“

Da­bar­ti­nė eko­no­mi­nė si­tu­a­ci­ja, pa­keis­ta mo­kes­čių, leng­va­tų sis­te­ma pa­vei­kė lei­dė­jų dar­bą, kny­gy­nų veik­lą. Vis­gi su­dė­tin­gas lai­ko­tar­pis ne­at­ėmė iš žmo­nių no­ro skai­ty­ti kny­gas. Di­rek­to­rė ne­nei­gia, jog su­ma­žė­jus žmo­nių per­ka­ma­jai ga­liai, ma­žiau pir­kė­jų su­lau­kia­ma ir kny­gy­ne. Ta­čiau ti­ki­na, jog skųs­tis jų trū­ku­mu ne­rei­kė­tų.

„Mū­sų mies­to, ra­jo­no žmo­nės mėgs­ta kny­gas, daug skai­to ir tik­rai nė­ra tam­suo­liai, – pa­sa­ko­ja G. Pu­kie­nė. – Ki­ti ir ke­lias­de­šimt li­tų už lei­di­nį ne­pa­gai­li.“ Anot pa­šne­ko­vės, jai ir kar­tu dir­ban­čioms ko­le­gėms itin džiu­gu dėl jau­no­sios kar­tos: „Pa­ste­bim, kad ir mū­sų mer­gi­noms bei jau­nuo­liams rei­kia kny­gų, jie la­bai ap­si­skai­tę.“

Lin­kę į mei­lę ir nuo­ty­kius

Dar pa­pa­sa­ko­ja apie sve­tur gy­ve­nan­čių uk­mer­giš­kių po­lin­kį į li­te­ra­tū­rą. „Kai iš už­sie­nio į na­mus grįž­ta tau­tie­čiai, at­ei­na į kny­gy­ną net su są­ra­šais: ta­da šim­tais mo­ka už kny­gas, ro­ma­nų už 200–300 li­tų pri­si­per­ka. Bū­da­mi sve­čioj ša­ly žmo­nės dau­giau skai­to – ši­taip, ma­tyt, nos­tal­gi­ją na­mams „už­mu­ša“, – ma­no mo­te­ris.

Ką mėgs­ta skai­ty­ti uk­mer­giš­kiai? Kny­gy­no va­do­vė pa­ste­bi, kad daž­niau­siai pa­gei­dau­ja­mi su nuo­ty­kiais, mei­lės iš­gy­ve­ni­mais su­si­ję kū­ri­niai, is­to­ri­niai ro­ma­nai, ypač daug nu­per­ka­ma vai­kiš­kų kny­gų. Pas­ta­ruo­ju me­tu itin po­pu­lia­ri kny­ga apie Vy­tau­tą Ker­na­gį.

Sa­vo na­mų bib­lio­te­ko­se mū­siš­kiai taip pat no­ri tu­rė­ti Juo­zo Er­lic­ko kū­ry­bos, Ga­li­nos Dau­gu­vie­ty­tės, gy­dy­to­jos, pub­li­cis­tės Fi­lo­me­nos Tau­ny­tės lei­di­nių, „Da Vin­čio ko­do“ kū­rė­jo De­no Brau­no, ra­šy­to­jo Džo­no Ir­vin­go bei ki­tų gar­sių au­to­rių ro­ma­nų.

Skai­ty­to­jų dau­gė­ja...

Sun­kme­čiu dau­giau kny­gų mė­gė­jų at­si­grę­žia ir į bib­lio­te­kas. Kad skai­ty­to­jų po tru­pu­tį dau­gė­ja, pa­ste­bi Vla­do Šlai­to vie­šo­sios bib­lio­te­kos Skai­ty­to­jų ap­tar­na­vi­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji bib­lio­te­ki­nin­kė Da­lia Ka­se­ly­tė. Anot jos, be­si­krei­pian­tys lan­ky­to­jai skai­to įvai­rią li­te­ra­tū­rą – tai pri­klau­so nuo am­žiaus: „Jau­ni­mas ieš­ko me­džia­gos mo­ky­mui­si, įvai­rių va­do­vė­lių, vy­res­nio am­žiaus skai­ty­to­jus do­mi­na ro­ma­nai, me­di­ci­na, psi­cho­lo­gi­ja.“

...kny­gų ma­žė­ja

Dėl kri­zės men­kiau fi­nan­suo­jant įvai­rias gy­ve­ni­mo sri­tis, ma­žes­nė­mis lė­šo­mis pri­vers­tos ten­kin­tis ir bib­lio­te­kos. Tai, pa­sak mi­nė­tos įstai­gos Do­ku­men­tų kom­plek­ta­vi­mo ir tvar­ky­mo sky­riaus vy­riau­sio­sios bib­lio­te­ki­nin­kės Al­do­nos Čer­niaus­kie­nės, la­bai pa­si­ju­to įsi­gy­jant nau­jų kny­gų. Jei anks­čiau bib­lio­te­kos ir jos kai­mų fi­lia­lų fon­dai ne­re­tai pa­si­pil­dy­da­vo dau­ge­liu įvai­rių lei­di­nių eg­zem­plio­rių, da­bar sten­gia­ma­si už­sa­ky­ti ma­žiau vie­ne­tų, bet skir­tin­gų pa­va­di­ni­mų kny­gų.

Spau­di­niai, at­si­du­rian­tys len­ty­no­se, per­ka­mi iš įvai­rių lei­dyk­lų. Nau­jų ir ne tik kny­gų bib­lio­te­kai, anot A. Čer­niaus­kie­nės, taip pat pa­do­va­no­ja ir skai­ty­to­jai, ir lei­dyk­los. To­kių do­va­nų dar su­lau­kia­ma iš už­sie­ny­je gy­ve­nan­čių lie­tu­vių.