Ne­pil­na­me­čių rei­ka­lų pa­rei­gū­nai lan­ko­si mo­kyk­lo­se skai­ty­da­mi pa­skai­tė­les apie smur­tą ir pa­ty­čias. Vy­res­nio­ji spe­cia­lis­tė Dai­va No­vi­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad pa­ben­drau­ti ir iš­klau­sy­ti pa­skai­tė­les apie smur­tą ir pa­ty­čias pa­gei­da­vo 18 ra­jo­no mo­kyk­lų.

Pa­sak D. No­vi­kie­nės, vai­kai su­pran­ta ir tiks­liai įvar­di­ja, kas yra pa­ty­čios. Dau­gu­ma pa­ty­čio­mis va­di­na stum­dy­mą, mu­ši­mą, pra­var­džia­vi­mą, pa­si­šai­py­mą iš vie­no­kių ar ki­to­kių vai­ko bruo­žų, ap­ran­gos, ne­ga­lios ar tau­ty­bės. Pa­tys vai­kai pa­sa­ko­jo apie pa­ty­čių at­ve­jus elek­tro­ni­nė­je erd­vė­je, siun­ti­nė­jant ži­nu­tes mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais.

Pa­rei­gū­nė ana­li­za­vo, ko­kie vai­kai daž­niau­siai ty­čio­ja­si iš ki­tų, ko­dėl šis reiš­ki­nys ga­jus mū­sų mo­kyk­lo­se. Moks­lei­viai ben­dra­vo pa­kan­ka­mai at­vi­rai, pa­sa­ko­jo apie tai, kad be­ne vi­si yra su­si­dū­rę su pa­ty­čio­mis – vie­ni tai pa­ty­rė, ki­ti bu­vo pa­sy­vūs ste­bė­to­jai. Mo­kyk­lo­je ty­čio­ja­ma­si daž­niau­siai tuo­met, kai ar­ti nė­ra mo­ky­to­jo.

D. No­vi­kie­nė sa­ko, kad kal­bė­ti šia te­ma bū­ti­na, nes vai­kams tai skau­di ir ak­tu­a­li te­ma.

PK inf.