Šei­mų aso­cia­ci­jos „Ne vie­ni“ va­do­vė Li­na Su­kac­kie­nė sa­ko, kad su­si­bū­ru­sios ak­ty­vios mies­to šei­mos, rik­da­mos pa­va­di­ni­mą sa­vo or­ga­ni­za­ci­jai, ne­ieš­ko­jo dei­vių var­dų, bet įra­šė mi­si­ją ir pras­mę. Džiaugs­me ir šven­tė­je – vi­sa­da ap­lin­kui šur­mu­lys. Ne­lai­mė ir bė­dos daž­nai už­klum­pa ne­ti­kė­tai. Tuo­met žmo­nės už­si­sklen­džia, ty­liai ken­čia ne­drįs­da­mi pra­šy­ti pa­gal­bos.

Prieš me­tus laik­raš­ty­je „Uk­mer­gės ži­nios“ ap­ra­šę gais­rą Pa­va­sa­rio gat­vė­je su­pra­to­me, kad pri­va­lo­me ne tik pa­vie­šin­ti bė­dą, pa­kvies­ti žmo­nes au­ko­ti, bet ir pa­da­ry­ti kai ką dau­giau: ak­ty­viai pri­si­dė­ti prie pa­ra­mos pa­ieš­kos. Su­vie­ni­jus jė­gas re­zul­ta­tas bu­vo ma­lo­niai ne­ti­kė­tas – uk­mer­giš­kiai dos­niai au­ko­jo dau­gia­vai­kei pa­sto­gės ne­te­ku­siai šei­mai.

Per­nai lab­da­rin­ga­me ren­gi­ny­je duo­tas pa­ža­das ir at­ei­ty­je pa­dė­ti ieš­ko­ti pa­ra­mos ne­lai­mės iš­tik­toms uk­mer­giš­kių šei­moms bu­vo iš­te­sė­tas.

Aso­cia­ci­jos na­rių nuo­mo­ne, šiais me­tais pa­ti skau­džiau­sia „Uk­mer­gės ži­nio­se“ ap­ra­šy­ta – Rū­tos Li­zū­nai­tės is­to­ri­ja. Abe­jin­gų ji ne­pa­li­ko.

Šių me­tų Jo­ni­nių nak­tį 23 me­tų Rū­ta į Uk­mer­gės li­go­ni­nės gim­dy­mo sky­rių at­vy­ko gim­dy­ti pir­mo­jo vai­ke­lio. Jau­ną, vi­siš­kai svei­ką mo­te­rį po gim­dy­mo me­tu at­lik­tos ne­jaut­ros iš­ti­ko ko­ma. Po to se­kė trys mė­ne­siai, ku­pi­ni ne­ži­nios, skaus­mo ir aša­rų gy­dy­mo įstai­go­se. Na­mo Rū­ta grį­žo ki­to­kia – la­bai sun­kiai vaikš­tan­ti ir vi­siš­kai pra­ra­du­si at­min­tį.

Skam­bė­jo ly­riš­kos tau­jė­niš­kės Vik­to­ri­jos Pra­nai­ty­tės dai­nos.

Da­bar jau pu­sės me­tu­kų jos duk­re­lei Rus­nei ma­mą at­sto­ja mo­čiu­tė, Rū­tos ma­ma Dan­guo­lė. Ji iš­ėjo mo­ti­nys­tės atos­to­gų, au­gi­na vai­ke­lį ir kar­tu de­da mil­ži­niš­kas pa­stan­gas, kad duk­ra sveik­tų. Rū­tą kiek­vie­ną die­ną mo­ra­liai pa­lai­ko ir ja rū­pi­na­si dar du la­bai ar­ti­mi žmo­nės – jos tė­tis ir duk­ros tė­ve­lis.

Ieš­kant fi­nan­si­nės pa­gal­bos šei­mai pa­gel­bė­jo įmo­nių va­do­vai, ver­sli­nin­kai, pri­va­tūs as­me­nys, Dan­guo­lės ben­dra­dar­biai iš „Ši­lo“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los.

La­bai jau­kia­me ir kuk­lia­me pa­ra­mos ak­ci­jos ren­gi­ny­je da­ly­va­vo tie, ku­rie no­rė­jo per­duo­ti pa­ra­mai skir­tas lė­šas ir nuo­šir­džiai pa­lai­ky­ti šei­mą žo­džiu.

Tą va­ka­rą bu­vo daug aša­rų, tram­do­mų ir ne­su­tram­dy­tų emo­ci­jų, bu­vo ku­ni­go pa­lai­mi­ni­mas, skam­bė­jo ly­riš­kos tau­jė­niš­kės Vik­to­ri­jos Pra­nai­ty­tės dai­nos.

Šv. Tre­jy­bės baž­ny­čios kle­bo­nas Dai­nius Lu­ko­nai­tis pa­si­džiau­gė, kad nors ma­žo­ji Rus­nė ne­ga­li džiaug­tis ma­mos ran­kų ši­lu­ma ir jos akių švie­sa, bet au­ga šei­mo­je, tarp sa­vų. Ją au­gi­na ar­ti­mi žmo­nės kar­tu slau­gy­da­mi ir jau­ną ma­mą. Toks šei­mos su­si­tel­ki­mas ver­tas di­džiu­lės pa­gar­bos. Kle­bo­nas pa­lai­mi­no ma­žą­ją Rus­nę, pa­lin­kė­jo šei­mai stip­ry­bės ir kan­try­bės.

„Jū­sų Rus­nė – do­va­na Uk­mer­gės ben­druo­me­nei. O į to­kius ren­gi­nius vi­sa­da ma­lo­nu ei­ti, nes kar­tu no­riu pa­ro­dy­ti, kad pre­ky­bi­nin­kai – jaut­rūs ir pi­lie­tiš­ki žmo­nės. Pri­sidė­da­ma prie lab­da­ros ak­ci­jos ti­kiu, kad Rū­ta pa­sveiks ir ar­ti­miau­siu me­tu džiaug­sis sa­vo duk­re­le ir gy­ve­ni­mu“, – kal­bė­jo Uk­mer­gės ra­jo­no var­to­to­jų ko­o­pe­ra­ty­vo val­dy­bos pir­mi­nin­kė An­ge­lė An­dri­ko­nie­nė.

Ver­sli­nin­kas Val­das Pet­ro­nis pa­si­džiau­gė laik­raš­čio „Uk­mer­gės ži­nios“ po­zi­ci­ja, kad tin­ka­mą vie­tą už­ima Uk­mer­gės kraš­to žmo­nių gy­ve­ni­mai ir iš­gy­ve­ni­mai. Ne vie­nin­te­lį kar­tą jaut­riai re­a­guo­ta į žmo­nių bė­das ir su­lauk­ta la­bai di­de­lio uk­mer­giš­kių pa­lai­ky­mo.

VšĮ Tu­riz­mo ir ver­slo in­for­ma­ci­jos cen­tro di­rek­to­rė Vi­da Me­liūkš­tie­nė pa­ti­ki­no, kad ne daž­nai ten­ka bū­ti tarp žmo­nių, ku­rie su­pran­ta sve­ti­mo žmo­gaus skaus­mą ir ne­lai­mę...

Ver­sli­nin­kė Zo­fi­ja Be­lic­kie­nė kar­tu su pa­ra­ma do­va­no­jo kny­gą apie Uk­mer­gę – ta­ry­tum sim­bo­lį, kad gy­ven­da­mi ben­druo­me­nė­je pri­va­lo­me ug­dy­ti ben­druo­me­niš­ku­mą.

„Ši­lo“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los, ku­rio­je dir­ba Dan­guo­lė ir mo­kė­si Rū­ta, di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Ri­ta Ge­lū­nie­nė lin­kė­jo šei­mai tvir­ty­bės ir sa­kė, kad mo­kyk­los ben­druo­me­nė šiuo me­tu ak­ty­viai įsi­trau­ku­si į pa­ra­mos šiai šei­mai rin­ki­mo ak­ci­ją.

Dan­guo­lė Li­zū­nie­nė dė­ko­jo vi­siems už su­pra­ti­mą ir bu­vi­mą ne­lai­mė­je ir kar­tu nie­kaip ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, kad gy­ve­na ap­sup­ta skaus­mui ne­abe­jin­gų žmo­nių.

Dė­ko­ja­me ir mes vi­siems, pri­si­dė­ju­siems prie to, kad Rū­ta sveik­tų kiek ga­li­ma grei­čiau ir kad būtų tei­siš­kai iš­aiš­kin­ta, kas kal­tas dėl šios tra­giš­kos is­to­ri­jos:

Sei­mo na­rei Lo­re­tai Grau­ži­nie­nei;

UAB „Sta­ty­bos mon­ta­vi­mo dar­bai“ di­rek­to­riui Val­dui Pet­ro­niui;

UAB „Auk­mer­gės bal­dai“;

ra­jo­no ta­ry­bos na­riams Arū­nui Du­dė­nui, Vy­dui Pa­kniui;

Uk­mer­gės ra­jo­no var­to­to­jų ko­o­pe­ra­ty­vo val­dy­bos pir­mi­nin­kei An­ge­lei An­dri­ko­nie­nei;

UAB „Ge­ras sko­nis“ va­do­vei, ra­jo­no ta­ry­bos na­rei Zo­fi­jai Be­lic­kie­nei;

Šv. Tre­jy­bės baž­ny­čios kle­bo­nui Dai­niui Lu­ko­nai­čiui;

Vi­dai, An­driui ir Liu­dui Me­liūkš­čiams;

Ri­tai Slap­šie­nei;

Si­gi­tai Ba­ka­naus­kie­nei;

Jo­lan­tai Luk­šie­nei;

Eval­dui Čir­bai;

Jo­nui Le­vu­liui;

„Ši­lo“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los ko­lek­ty­vui;

vi­siems, sky­ru­siems 2 proc. šei­mų aso­cia­ci­jai „Ne vie­ni“.