Nykstančius kaimus keičia modernios sodybos

Tuš­tė­jant so­dy­boms, nai­ki­na­mi kai­mai, ka­dai­se gar­sė­ję sa­vo gy­ven­to­jais ir le­gen­do­mis. Kai ku­rie, pa­va­din­ti ne­įpras­tais ar net­gi keis­tais var­dais, mirš­ta kar­tu su se­no­liais. Dū­la se­no­sios pir­kios kai­muo­se – joms ne­be­lie­ka vie­tos tarp mo­der­nių va­sar­na­mių, į ku­riuos sku­ba nuo šur­mu­lio bė­gan­tys mies­tie­čiai.

 

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

 

Au­to­rės nuotr. Iš­tuš­tė­jus so­dy­boms, nyks­tan­čių kai­mų is­to­ri­ja grimz­ta už­marš­tin.

Net 76 kai­mai yra Del­tu­vos se­niū­ni­jo­je. Ta­čiau, pa­sak se­niū­no Sal­vi­jaus Stim­bu­rio, iš­ny­ko daug se­nų­jų Dai­na­vos kraš­to vie­to­vių. Tik ret­kar­čiais dar ap­lan­ko­mos ka­pi­nai­tės, li­ku­sios Dim­šiš­kių kai­me. Griū­va tuš­ti na­mu­kai Kli­miš­kio, Kal­ve­lių kai­muo­se. Nyks­tan­čių kai­mų var­dais pa­va­di­na­mos se­niū­ni­jos gat­vės.

Nu­sta­tant kai­mų gy­ve­na­mą­sias ri­bas, kai ku­rioms te­ri­to­ri­joms grą­žin­ti se­nie­ji pa­va­di­ni­mai. Taip iš už­marš­ties bu­vo pri­kel­tas Al­gir­dų kai­mas. „Jo že­mė kaž­ka­da bu­vo iš­da­ly­ta iš ko­vų grį­žu­siems sa­va­no­riams, ku­rie tar­na­vo Al­gir­do pul­ke“, – apie kai­mo pa­va­di­ni­mo kil­mę pa­sa­ko­jo se­niū­nas. Pa­na­ši ir Žal­gi­rių kai­mo is­to­ri­ja.

La­bai lie­tu­viš­kais se­niū­nas va­di­na Lie­pe­lių, Gin­ta­rų, Jur­gi­nų kai­mų var­dus. Le­gen­do­mis apie pa­go­ny­bę, jos ri­tu­a­lus api­pin­tas Go­je­lio kai­mas.

Se­niū­ni­jo­je esan­ti Alek­san­dra­va pa­va­din­ta Kau­no gu­ber­na­to­riaus var­du, mat Uk­mer­gė pri­klau­siu­si Kau­no gu­ber­ni­jai. Pa­sa­ko­ja­ma, jog val­dy­to­jas už to­kią gar­bę bu­vęs la­bai dė­kin­gas ir įstei­gęs pi­ni­gi­nę pre­mi­ją to me­to Del­tu­vos vals­čiaus pa­žan­giau­siems mo­ki­niams.

 

Be­lie­ka tuš­čios so­dy­bos

 

Ne­įpras­ti Ba­rau­čiz­nos, Kan­čiš­kių, Na­vy­kų kai­mų, Ka­li­ba­to ir Kry­žiau­kos vien­sė­džių pa­va­di­ni­mai. Kai ku­riuo­se gy­ven­to­jų jau ne­bė­ra, li­ku­si tik vie­na ki­ta tro­be­lė. Ir tas pa­čias, anot se­niū­no, kei­čia va­sar­na­miai, gy­vy­bės pri­si­pil­dan­tys tik per atos­to­gas. „Ne­si­no­rė­tų, kad tos vie­tos iš­nyk­tų, – juk yra so­dy­bų me­džiai, so­dyb­vie­čių frag­men­tai“, – sa­ko jis.

Lai­kas lai­do­ja Pa­bais­ko apy­lin­kė­se kles­tė­ju­sius kai­me­lius. Lie­ka vis ma­žiau žmo­nių, me­nan­čių Pra­niū­kus, Vai­rob­ką, Ra­kau­čiz­ną, Ka­čer­giš­kių, Kel­mų, Mai­gių, Pi­jo­riš­kių, Vy­ti­nė­lės kai­mus, Smil­gių, Tra­kų vien­sė­džius. Ne vie­na­me, pa­sak Pa­bais­ko se­niū­no Ge­di­mi­no La­pu­ko, gy­ve­na­mas tro­be­les su­skai­čiuo­ti už­tek­tų vie­nos ran­kos pirš­tų. Yra to­kių, kur į tuš­čias so­dy­bas nie­kas ne­be­už­su­ka...

 

Gar­sė­jo ba­ra­vy­kais

 

Nuo se­nų se­no­vės ap­lin­ki­nių kraš­tų žmo­nes trauk­da­vo Še­šuo­lių se­niū­ni­jo­je esan­tis Ba­ra­vy­ki­nės kai­mas. Se­niū­nas Jo­nas Dik­čius pa­sa­ko­ja, kad gra­žūs jo ąžuo­ly­nai, ber­žy­nai vi­lio­da­vo be­ga­ly­be ba­ra­vy­kų. Ge­ri ir ma­lo­nūs kai­mo gy­ven­to­jai esą sve­tin­gai pri­im­da­vę vi­sus gry­bau­to­jus.

Gra­žus se­niū­nui ir Dva­re­liš­kių kai­mo pa­va­di­ni­mas. „Kal­ba­ma, kad ja­me bu­vo apie pus­šim­tis kal­nų, o ant kiek­vie­no kal­no sto­vė­jo po gry­če­lę“, – se­nų­jų žmo­nių pri­si­mi­ni­mais da­li­ja­si jis. Šyp­so­si kal­bė­da­mas apie Mie­gu­čių kai­mą: „Lyg jo gy­ven­to­jai bū­tų ko­kie mie­ga­liai.“

Še­šuo­lių se­niū­ni­jo­je yra per 40 kai­mų. Grei­tai kai ku­rių, anot pa­šne­ko­vo, nie­kas ir ne­be­pri­si­mins. Nyks­tant so­dy­boms, lie­ka tik vie­to­vės, ka­dais tu­rė­ju­sios sa­vo gy­ven­to­jus, is­to­ri­ją.

Ba­ra­vy­kų kai­mą tu­ri ir Pi­vo­ni­jos se­niū­ni­ja. „Kaž­ka­da ten miš­kai di­de­li bu­vę. Ir da­bar jis iš­li­kęs – yra ke­tu­rios gry­čiu­tės pa­lei ke­lią su bo­bu­ly­tėm. Ki­tur, de­ja, ma­žė­ja gy­ven­vie­tės, ge­rie­ji se­ne­liai mū­sų mirš­ta ir mirš­ta...“ – lai­ko nio­ko­ja­mo kai­mo gai­li se­niū­ni­jos vy­res­nio­ji spe­cia­lis­tė Ly­di­ja Bra­žiū­nie­nė.

Ji var­di­ja so­dy­bų be­veik ne­be­iš­sau­go­ju­sius Bie­rių, Gegž­nų, Ka­za­res­kos, Liū­nų, Prū­dų kai­mus: „Sa­vo lai­ku bu­vo ne­ma­ži – da­bar tik vie­na, ke­lios so­dy­bos.“ Sko­mi­nų, kai ku­riuos ki­tus kai­mus, pa­sak mo­ters, su­nai­ki­no tie­sia­ma au­to­stra­da.

 

Kai­me ieš­ko ku­ror­to

 

Bu­vu­sių tro­bų vie­to­je ky­la mies­tų gy­ven­to­jų, at­vyks­tan­čių į kai­mą il­sė­tis, sta­ti­niai. „Jei ne­to­li eže­ras – tai daug ką pa­sa­ko. To­je vie­to­je kai­mas ne­mirs – eže­ras sa­vo pa­da­rys. Daug kur vil­nie­čiai sta­to­si. Te­gul nors ir va­go­nė­lį ta­me skly­pe pa­sta­to – džiau­giuos, kad kaž­ką da­ro, kad ne­reiks kai­mo nai­kin­ti“, – sa­ko L. Bra­žiū­nie­nė.

Džiau­gia­si ir tuo, jog vis dar yra, anot jos, se­no­vi­nių, ra­mių, „ne­su­ga­din­tų“ kai­me­lių – iš­sau­go­ju­sių sa­vo dva­sią. Vie­nu to­kių lai­ko Ra­gu­vą.

Vi­lio­ja po­il­siau­to­jus Že­mait­kie­mio se­niū­ni­jo­je esan­tys Klep­šių, Alau­šo, Že­mait­kie­mio eže­rai. „Tuoj bū­sim ku­ror­ti­nė vie­to­vė“, – apie be­si­kei­čian­tį kai­mo kraš­to­vaiz­dį pa­sa­ko­ja se­niū­ni­jos vy­res­nio­ji spe­cia­lis­tė Zi­ta Pe­ri­okie­nė. Pa­ste­bi, jog skly­pą įsi­gi­ju­sie­ji re­tai sten­gia­si iš­sau­go­ti se­nų­jų so­dy­bų au­ten­tiš­kus frag­men­tus. La­biau pai­so pa­to­gu­mų, tad sta­to­si mo­der­nius na­mu­kus.

 

Var­dą lė­mė... cho­le­ra

 

Is­to­ri­jon grimz­ta ir kai ku­rių vie­to­vių var­dai. Pa­vyz­džiui, Avi­žie­nių kai­mas anks­čiau va­di­no­si Tri­de­liais. Pas­ta­ra­sis sie­ja­mas su svei­ka­tos ne­ga­la­vi­mais. Esą pra­ei­ty­je ta­me kraš­te žmo­nės la­bai sirg­da­vę cho­le­ra. „Bu­vo la­bai ne­gra­žus pa­va­di­ni­mas, to­dėl jį ir pa­kei­tė“, – šyp­so­si pa­šne­ko­vė.

O štai Va­lų kai­mo pa­va­di­ni­mas, ma­no­ma, ki­lęs nuo ja­me gy­ve­nu­sių žmo­nių pa­var­džių. Ta­čiau da­bar, anot spe­cia­lis­tės, Va­lie­nės, Va­lio ar pa­na­šių pa­var­džių tu­rė­to­jų, ko ge­ro, to­je vie­to­vė­je ir ne­ras­tum.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų