Pabaiske žvangėjo viduramžių kalavijai

Jei ne­ži­no­te, kaip vi­du­ram­žiais bu­vo įdir­ba­ma oda, ri­ša­mos kny­gos, žie­džia­mi puo­dai ar ga­mi­na­mi gin­klai, tik­rai ver­tė­jo ap­si­lan­ky­ti  sa­vait­ga­lį Pa­bais­ko mies­te­ly­je vy­ku­sia­me gy­vo­sios vi­du­ram­žių is­to­ri­jos fes­ti­va­ly­je „Šven­to­sios (Pa­bais­ko) mū­šis 1435–2011 m.“.

 

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

 

 

Gedimino Nemunaičio nuotr. Vy­rai pa­si­ruo­šę mū­šiui.

 

Pa­bais­ko mū­šis – di­džiau­sias vi­du­ram­žių mū­šis, įvy­kęs da­bar­ti­nės Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je. Jis už­bai­gė ne­gai­les­tin­gą ir Lie­tu­vą dras­kan­tį pi­lie­ti­nį ka­rą, nu­trau­kė šimt­me­čius tru­ku­sią or­di­nų ag­re­si­ją. Ši is­to­ri­nė da­ta Pa­bais­ke pa­mi­ni­ma kas­met, o vie­to­vę drą­siai ga­li­ma va­din­ti mū­sų ra­jo­no pa­si­di­džia­vi­mu.

Šių­me­ti­nis ren­gi­nys bu­vo iš­skir­ti­nis. Or­ga­ni­za­to­riai nu­ta­rė ir mū­šio ins­ce­ni­za­ci­ją, ir vi­du­ram­žių ama­tų bei kul­tū­ros pri­sta­ty­mą, ir se­niū­ni­jų kie­me­lius su­telk­ti vie­no­je vie­to­je – prieš 22 me­tus so­din­ta­me ąžuo­ly­ne. Pir­mie­ji ąžuo­liu­kai čia bu­vo pa­so­din­ti kaip tik mū­šio at­mi­ni­mo pro­ga. Da­bar ąžuo­ly­nas ša­lia Pa­bais­ko ple­čia­mas kas­met.

 

09-13-2_straipsnio_2_nuotr

 


 

09-13-2_straipsnio_3_nuotr

Su­si­rin­ku­sie­ji ga­lė­jo su­si­pa­žin­ti su vi­du­ram­žių ama­tais...


 

Vi­są die­ną ąžuo­ly­ne ir ša­lia jo vy­ko XIV–XV a. Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ama­tų pri­sta­ty­mas. Pri­sta­ty­ti auk­sa­ka­lys­tė, knyg­ri­šys­tė, juos­tų vi­ji­mas, puo­dų žie­di­mas, pei­lių ga­my­bos ama­tai. Taip su se­ną­ja is­to­ri­ja uk­mer­giš­kius su­pa­žin­di­no ama­ti­nin­kų klu­bas „Dva­ro meist­rai“. Tai vie­nin­te­lis ama­ti­nin­kų klu­bas Lie­tu­vo­je, kryp­tin­gai be­sio­rien­tuo­jan­tis į dva­rų ama­tų pa­vel­dą ir jo gai­vi­ni­mą.

Skam­bė­jo ka­ri­nio fol­klo­ro gru­pės „Ug­nia­vi­jas“ dai­nos. Šio ko­lek­ty­vo vy­rai at­li­ko įvai­rių epo­chų lie­tu­vių ka­ro dai­nas.

 


 

Gru­pės „Mys­te­ria mun­di“ šo­kė­jai ne tik pa­tys at­li­ko XIV–XV a. Va­ka­rų Eu­ro­pos šo­kius, bet ir mo­kė jų ren­gi­nio da­ly­vius.

Fes­ti­va­lio me­tu sto­vyk­lo­se eks­po­nuo­ta XIV–XV a. LDK ir Te­uto­no or­di­no gin­kluo­tė ir šar­vuo­tė.

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­rius bu­vo su­ma­nę ir dar vie­ną iš­skir­ti­nę pra­mo­gą – XIV a. LDK rai­te­lio ir žir­go ap­ran­gos pri­sta­ty­mą ir pa­ro­do­mą­ją pro­gra­mą su žir­gais. Pa­bais­ko se­niū­nas Ge­di­mi­nas La­pu­kas pa­sa­ko­jo, kad už rė­mė­jų lė­šas bu­vo gau­ta me­die­nos ir ap­tver­tas di­džiu­lis ap­tva­ras. Ta­čiau dėl ne­nu­ma­ty­tų ap­lin­ky­bių žir­gai iki Pa­bais­ko ne­at­va­žia­vo...

 

09-13-2_straipsnio_4_nuotr

...ir pa­si­matuo­ti ka­riū­nų šar­vus.


 

Fes­ti­va­lį vai­ni­ka­vo pa­ties mū­šio ins­ce­ni­za­ci­ja. Da­ly­va­vo ka­ri­niai is­to­ri­niai klu­bai: se­no­vės bal­tų ko­vų bro­li­ja „Vil­kat­la­kai“, Kau­no ka­ro is­to­ri­jos klu­bai „Te­uto­nų or­di­nas“, „Hos­pi­ta­lie­rių or­di­nas“.

Is­to­ri­jos šal­ti­niai by­lo­ja, kad Pa­bais­ko mū­šis, dar va­di­na­mas Šven­to­sios–Pa­bais­ko ar­ba Vil­kmer­gės mū­šiu, vy­ko 1435 m. rug­sė­jo 1 d. tarp Jo­gai­los bro­lio Švit­ri­gai­los ir Vy­tau­to bro­lio Žy­gi­man­to Kęs­tu­tai­čio.

Ka­ras tarp jų pra­si­dė­jo 1432 m., kai gru­pė Švit­ri­gai­los val­dy­mu ne­pa­ten­kin­tų lie­tu­vių di­di­kų, už­mez­gę ry­šius su Len­ki­jos po­nais, su­ren­gė pa­si­kė­si­ni­mą prieš Švit­ri­gai­lą bei di­džiuo­ju ku­ni­gaikš­čiu pa­skel­bė Žy­gi­man­tą.

 

09-13-2_straipsnio_5_nuotr

Parodomosios dvikovos.


 

Ta­čiau Švit­ri­gai­la įsi­tvir­ti­no Po­loc­ke ir iš­lai­kė sa­vo val­džio­je ry­ti­nes Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės sri­tis. Žy­gi­man­to val­džią rė­mė Len­ki­ja, ku­rios po­nai prie­ši­no­si Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės (Švit­ri­gai­los) įta­kos di­dė­ji­mui bei sie­kė, kad Lie­tu­va bū­tų pri­jung­ta prie Len­ki­jos, kaip bu­vo įvar­dy­ta 1385 m. pa­si­ra­šy­to­je Krė­vos su­tar­ty­je.

Švit­ri­gai­los są­jun­gi­nin­ku bu­vo Li­vo­ni­jos or­di­nas. Vi­daus ka­ras už­si­tę­sė apie tre­jus me­tus. 1435 m. ko­vo­jan­čios pu­sės su­tel­kė maž­daug po 30 tūks­tan­čių ka­rių le­mia­moms kau­ty­nėms. 1435 m. rug­sė­jo 1 d. abi ar­mi­jos su­si­ti­ko da­bar­ti­nio Pa­bais­ko vie­to­je. Švit­ri­gai­los ka­riuo­me­nė bu­vo su­muš­ta.

 

09-13-2_straipsnio_6_nuotr

Šalia mūšio lauko liepsnojo laužai.


 

Taip Žy­gi­man­tas su­ge­bė­jo už­im­ti vi­są Lie­tu­vos Di­dži­ą­ją Ku­ni­gaikš­tys­tę. Mū­šio lau­ką jis pa­va­di­no Pa­bais­ku — nuo len­kiš­ko žo­džio „po­bo­jo­wis­ko“, reiš­kian­tį mū­šio lau­ką, o ten te­kan­tį upe­lį pa­va­di­no Vik­to­ri­ja (per­ga­lė).

Pra­ėjus me­tams po lem­tin­go­jo mū­šio, Žy­gi­man­tas kau­ty­nių vie­to­je pa­sta­tė baž­ny­čią, ap­link ku­rią įsi­kū­rė da­bar­ti­nis Pa­bais­ko mies­te­lis.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų