Pagalbos šaukiasi dėl paplūdimiais virtusių rūsių

Pa­va­sa­ris į Ja­ku­tiš­kius at­ne­šė ne­ma­lo­nu­mų. Po­lai­džio au­ko­mis ta­pę žmo­nės skai­čiuo­ja nuos­to­lius ir ste­bi­si ne­su­lau­kią pa­gal­bos. Nors gam­tos iš­dai­gos šie­met pa­lie­tė dau­ge­lį tau­tie­čių, šia­me Del­tu­vos se­niū­ni­jos kai­me bė­dos kar­to­ja­si me­tai iš me­tų.

 

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

Au­to­rės nuotr. Nuokalnėje gyvenanti Janina Gečienė sako esanti priversta "vaišintis" nenutekančiu vandeniu.

Šios Ve­ly­kos Ja­ku­tiš­kiuo­se gy­ve­nan­čiai Ja­ni­nai Ge­čie­nei pra­si­dė­jo ne­ma­lo­nio­mis staig­me­no­mis.

At­ėju­si į na­mo rū­sį, ra­do jį pil­ną van­dens. Lai­mė, jog į pa­gal­bą pri­sik­vie­tė kai­my­ną. Trak­to­riu­mi iš pa­tal­pos jis iš­pum­pa­vo ir iš­ve­žė apie de­šimt ku­bi­nių met­rų van­dens. „Bet iš­va­žia­vo – ir rū­sys vėl pil­nas...“ – pa­sa­ko­jo po­nia Ja­ni­na.

Ji ne­abe­jo­ja, jog van­duo ky­la už­si­lai­kęs iš­ve­džio­to­je dre­na­žo sis­te­mo­je. Dėl už­si­ki­šu­sių vamz­džių ne­ga­li vi­siš­kai iš­te­kė­ti pro dre­na­žo žio­tis ir kau­pia­si už­lie­da­mas že­mes­nes vie­tas, rū­sius.

 

Prie­žas­tys aiš­kios ir be do­ku­men­tų

 

Tvin­do­mo rū­sio šei­mi­nin­kė krei­pė­si į Del­tu­vos se­niū­ni­ją, bė­da pa­si­da­li­jo su ra­jo­no vi­ce­me­ru Gri­go­ri­ju­mi Mal­ča­no­vu. „Pa­sa­kiau, kad vals­ty­bi­nis dre­na­žas van­de­nį pi­la į ma­no rū­sį, pra­šiau pa­gal­bos“, – kal­bė­jo ji.

Ta­čiau su­ži­no­jo, jog šią pro­ble­mą var­giai be­ga­li­ma iš­spręs­ti. Prie­žas­tis – su dre­na­žu su­si­ję do­ku­men­tai, ku­rių pa­pras­čiau­siai nė­ra. „Pa­aiš­ki­no, kad bu­vęs ko­lū­kis ne­su­tvar­kė do­ku­men­tų, jie ne­ati­duo­ti sa­vi­val­dy­bei, nie­kas ne­ran­da brė­ži­nių“, – sa­kė pa­šne­ko­vė. Ka­dan­gi ob­jek­tas sa­vi­val­dy­bei ne­pri­klau­so, ši ne­at­sa­kin­ga už jo prie­žiū­rą.

Mo­ters tei­gi­mu, do­ku­men­tų ne­rei­kia, kad su­pras­tum, ko­dėl jos val­dos pa­nė­šė­ja į eže­rė­lį. Kla­nai už­si­lai­ko dėl už­si­ne­šu­sių van­dens su­rin­ki­mo įren­gi­nių. Ka­dan­gi pa­čios na­mu­kas nuo­kal­nė­je, pas ją su­bė­ga be­ne vi­sos gy­ven­vie­tės van­duo.

 

„Mau­do­si“ die­ną nak­tį

 

Rū­pes­čius dėl dre­na­žo sis­te­mos var­di­ja ir ki­ti Ja­ku­tiš­kių žmo­nės. Ap­ro­dę už­lie­tus rū­sius, juo­se „be­si­mau­dan­čias“ kros­nis, dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai at­si­dūs­ta pas­ta­rų­jų ne­ku­rian­tys – nė­ra kaip pri­ei­ti.

Su­si­rin­kę kai­my­nai ki­bi­rais se­mia van­de­nį iš kie­mo šu­li­nių. Ke­li pa­šne­ko­vai džiau­gė­si už pa­sko­lin­tus pi­ni­gus įsi­gi­ję van­dens siur­bliu­ką. „Pri­si­pir­kom gu­mi­nių ba­tų, dar vie­los rei­kės nu­si­pirk­ti – ki­šim į dre­na­žo vamz­de­lius ir va­ly­sim“, – ne­be­ži­no ko grieb­tis žmo­nės.

Van­dens siur­blys nuo­lat įjung­tas ir pas po­nią Ja­ni­ną. Šypsosi jau iš­mo­kusi už­mig­ti gir­dė­da­ma jo bir­bi­mą, bet kai pa­gal­vo­ja apie elek­tros nuos­to­lius, ne­be­juo­kin­ga. „Tas van­duo iki ko­kio bir­že­lio sunk­sis. Ar­gi vi­sos gy­ven­vie­tės van­de­nį taip ir siurb­siu per nak­tis?“ – mo­te­ris sa­ko esan­ti ne­vil­ty­je.

 

Su­tvar­kė – ir vėl tas pats

 

Ja­ku­tiš­kie­čių pro­ble­mos ži­no­mos ir Del­tu­vos se­niū­nui Sal­vi­jui Stim­bu­riui, ir se­niū­ni­jos vy­res­nia­jai spe­cia­lis­tei Ge­no­vai­tei Če­pu­lie­nei, ma­čiu­siai žmo­nių la­bui jau vyk­dy­tus dar­bus. Ji pri­si­mi­nė ne vie­ną „Uk­mer­gės van­de­nų“ spe­cia­lis­tų ap­si­lan­ky­mą kai­me, kad iš­pum­puo­tų šu­li­nius. Prieš po­rą me­tų bu­vo at­vy­ku­si ir tech­ni­nę pa­sta­tų būk­lę ver­ti­nan­ti ko­mi­si­ja.

Be neš­me­nų dre­na­žą už­kim­šu­sios ir per­au­gu­sios me­džių šak­nys. „Nuo šu­li­nio prie šu­li­nio ėjom. Van­den­tie­ki­nin­kai at­ka­si­nė­jo, kol at­se­kėm, ku­rio­je vie­to­je ne­pra­te­ka“, – pa­sa­ko­jo G. Če­pu­lie­nė. Vamz­dy­nų at­kar­pa tarp už­lie­tų šu­li­nių bu­vo per­klo­ta.

Ta­čiau čia kaip pa­sa­ko­je be ga­lo: po gau­sių kri­tu­lių ar di­de­lio įša­lo nu­te­kan­tis van­duo vėl su­si­du­ria su kliū­ti­mis.

 

Ter­šia šu­li­nius

 

Sa­vi­val­dy­bės ūkio sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Val­de­ma­ras Ta­raš­ke­vi­čius už­bur­to ra­to prie­žas­ti­mis taip pat įvar­di­ja se­ną dre­na­žą, be­si­kem­šan­čias li­ni­jas. Ert­mės užaugusios, ap­neš­tos smė­liu, ir pro už­kiu­ru­sius vamz­džius van­duo ne­pra­bė­ga. Gal­būt, anot spe­cia­lis­to, jis sun­kiai nu­te­ka ir dėl trasoje atsiradusių lū­žių.

Si­tu­a­ci­ją pra­sti­na ir į šu­li­nius me­ta­mos šiukš­lės. Be­veik nuo vi­sų nu­ran­kio­ti me­ta­li­niai dang­čiai, kai ku­rie pri­deng­ti plyt­ga­liais. Į šu­li­nius pa­ten­ka at­lie­kos, sku­du­rai, net saus­kel­nės. Gy­ven­to­jai pri­si­pa­ži­no iš vie­no šu­li­nio sy­kį žais­li­nį ve­ži­mė­lį iš­trau­kę...

 

Ti­ki­si pa­gal­bos

 

Vi­siems aiš­ku, jog vamz­dy­nus bū­ti­na tvar­ky­ti. De­ja, lė­šų tam sa­vi­val­dy­bės biu­dže­te nė su ži­bu­riu ne­ra­si. Dar dau­giau – dėl ne­eg­zis­tuo­jan­čių dre­na­žo do­ku­men­tų jo at­ša­kos ir šu­li­niai api­bū­di­na­mi kaip esan­tys pri­va­čio­se te­ri­to­ri­jo­se. Ne­va sa­vo tur­to re­no­va­ci­ja – pa­čių šei­mi­nin­kų rei­ka­las.

Tuo tar­pu skęs­tan­čio kai­mo gy­ven­to­jai įsi­ti­ki­nę, jog be sa­vi­val­dy­bės pa­ra­mos yra be­jė­giai. Sa­ko esan­tys ne hid­ro­tech­ni­kos spe­cia­lis­tai ir ste­bi­si, ar už­kiu­ru­siu dre­na­žu ne­tu­rį do­mė­tis me­lio­ra­to­riai.

Sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio ir me­lio­ra­ci­jos sky­riaus ve­dė­jas Kęs­tu­tis Ri­mas pa­aiš­ki­no, kad jų ži­nio­je yra ki­tas – Ja­ku­tiš­kiuo­se at­ski­rai nu­ties­tas me­lio­ra­ci­jos dre­na­žas, bet ne sta­ty­bi­nis, apie ku­rį kal­ba­ma. Vy­riau­sy­bės ski­ria­mi pi­ni­gai iš­lei­džia­mi že­mės ūkio įren­gi­niams, jų prie­žiū­rai, o lei­di­mų jung­tis prie ki­tų sis­te­mų ne­tu­ri­ma. Tad me­lio­ra­to­riai į šiuos rei­ka­lus per daug ne­si­gi­li­na.

Vis­gi J. Ge­čie­nė sa­ko ge­rai ži­nan­ti, kas drie­kia­si po že­me prie jos na­mų. Mo­te­ris pri­si­me­na, ku­rio­je vie­to­je bu­vo ve­da­mas me­lio­ra­ci­jos dre­na­žas, ir yra tik­ra, kad ją „se­mia“ bū­tent su juo su­sie­tas šu­li­nys: „Aiš­ki­na, kad čia ma­no nuo­sa­vy­bė. Bet juk ne aš iš­ka­siau šu­li­nį, brai­žiau brė­ži­nius, ve­džio­jau vamz­de­lius...“

 

Rei­kia lai­ko ir pi­ni­gų

 

„Bū­tų do­ku­men­tai, bū­tų leng­viau prie­žas­tis ras­ti“, – pri­me­na Sa­vi­val­dy­bės ūkio sky­riaus ve­dė­jas Kęs­tu­tis Jur­ke­vi­čius. Ne­ma­čius brė­ži­nių, pro­ce­sas, ku­rio me­tu atkasinėjama trasa ir ieš­ko­ma ge­di­mų, pum­puo­ja­mi šu­li­niai ir ste­bi­mas van­duo, lauk­tų ne vie­na­die­nis. Jau ne­kal­bant apie mil­ži­niš­kus pi­ni­gus.

Anot ve­dė­jo, no­rint sis­te­mą su­tvar­ky­ti, li­ni­ją rei­kia ar­ba gai­vin­ti, ar­ba ties­ti nau­ją. O tai kve­pia uto­pi­ja. Ko­ją po­ky­čiams ki­ša ir nelemti do­ku­men­tai.

 

Tu­ri do­mė­tis ir ben­druo­me­nė

 

K. Jur­ke­vi­čiaus nuo­mo­ne, gy­ven­to­jai ir patys tu­rė­tų ko­o­pe­ruo­tis, ieš­ko­ti bū­dų gel­bė­tis, ra­šy­ti pro­jek­tus. Ėmu­sis įgy­ven­din­ti ini­cia­ty­vas, bū­tų ga­li­ma pa­gal­vo­ti ir apie sa­vi­val­dy­bės pa­ra­mą.

Ben­druo­me­nės svar­bą da­ly­vau­jant pro­jek­ti­nė­je veik­lo­je ma­to ir se­niū­nas S. Stim­bu­rys. „Pro­ble­ma nė­ra stai­giai iš­spren­džia­ma, ne­iš­eis su­si­tvar­ky­ti taip grei­tai, kaip no­rė­tų­si”, – sa­ko jis ir vi­lia­si, kad Ja­ku­tiš­kių van­dens klau­si­mas bus spren­džia­mas sa­vi­val­dy­bė­je.

 

Tei­sin­tis ne­rei­kė­tų

 

Sa­vo nuo­mo­ne apie to­kią si­tu­a­ci­ją su­ti­ko pa­si­da­lin­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos že­mės ūkio vi­ce­mi­nist­ras Ed­var­das Rau­ga­las. Jo ma­ny­mu, rei­kia nu­sta­ty­ti bent pre­li­mi­na­rų be­si­kem­šan­čių li­ni­jų ge­di­mą, o tai pa­da­ry­ti ga­li tik eks­per­tai. To­dėl ra­jo­no me­lio­ra­ci­jos ar ki­ti spe­cia­lis­tai ne­tu­rė­tų at­si­sa­ky­ti pa­žiū­rė­ti, kas tra­so­je, kad ir statybinėje, ne taip.

Vis­kas pri­klau­so nuo to, kas yra pro­ble­mi­nės vie­tos sa­vi­nin­kas. Pri­va­čio­je že­mė­je žmo­nės tu­ri tvar­ky­tis pa­tys, o už ben­dro nau­do­ji­mo že­mę at­sa­kin­ga sa­vi­val­dy­bė. Anot vi­ce­mi­nist­ro, tei­si­ni­mo­si, kad nė­ra brė­ži­nių, ne­ga­li bū­ti – do­ku­men­tų rei­kia ieš­ko­ti.

 

Vil­ties vi­sa­da yra

 

Sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­va­duo­to­jas G. Mal­ča­no­vas pa­ta­ria Ja­ku­tiš­kių gy­ven­to­jams pa­ra­šy­ti pra­šy­mą sa­vi­val­dy­bei ir iš­dės­ty­ti bė­das, kad bū­tų ga­li­ma ini­ci­juo­ti pro­jek­tą.

Skun­dų iš už­lie­tų pa­tal­pų šei­mi­nin­kų su­lau­kia ir sa­vi­val­dy­bės vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas ci­vi­li­nei sau­gai Val­das Ra­ba­zaus­kas. Bė­dos iš­tik­tiems gy­ven­to­jams jis siū­lo kreip­tis į mo­ka­mas pa­slau­gas su­teik­sian­čią UAB „Uk­mer­gės van­de­nys“, ku­rios darbuotojai tin­ka­mai pa­ša­lin­tų jų val­do­se at­si­ra­du­sius ne­pa­to­gu­mus.

 

04-16-2_straipsnio_2_nuotr

Au­to­rės nuotr. Jakutiškiečiams trukdo gyventi užtvindyti šuliniai.

 

 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų