Pajūrio vėjai atpūtė į Ukmergę

Iš Klai­pė­dos į mū­sų mies­tą at­vy­kęs kal­vis An­drius Ja­nu­lis džiau­gia­si su­ra­dęs be­veik at­vi­rą ni­šą ver­slui plė­to­ti ir ga­li­my­bę re­a­li­zuo­ti sa­ve. Anot jo, vie­nas iš Uk­mer­gės  pri­va­lu­mų – pa­to­gi ge­og­ra­fi­nė pa­dė­tis. Mat di­džio­ji ama­ti­nin­ko klien­tų da­lis – ap­lin­ki­nių did­mies­čių gy­ven­to­jai.

 

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

 

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. An­drius Ja­nu­lis kal­vys­tės ama­tą po­pu­lia­ri­na Uk­mer­gė­je.

„Sa­vam kraš­te pra­na­šu ne­bū­si“, – šyp­so­si A. Ja­nu­lis, at­sa­ky­da­mas į klau­si­mą, ko­kie gi vė­jai at­pū­tė jį iš pa­jū­rio į mū­sų mies­tą.

Plė­to­da­mas šią min­tį, 31 me­tų vy­ras tei­gia, kad vie­na pa­grin­di­nių prie­žas­čių bu­vo įleis­ti šak­nis to­kio­je vie­to­je, ku­ri su­teik­tų ne tik ga­li­my­bę už­si­dirb­ti iš sa­vo ama­to, bet ir erd­vės kū­ry­bai.

„Klai­pė­dos kraš­tas ga­li di­džiuo­tis sa­vo kal­viais, vien Klai­pė­do­je jų per dvi­de­šimt pa­žįs­tu. Ta­čiau kai to­kia trin­tis, gy­ven­ti iš šio ama­to da­ro­si vis sun­kiau ir sun­kiau“, – ne­sle­pia pa­šne­ko­vas. Be abe­jo, už­sa­ky­mų trū­ku­mas stab­do ir ama­ti­nin­ko įgū­džių to­bu­lė­ji­mą.

 

Kryp­tį nu­ro­dė tė­vas

 

Iš Ak­me­nės ra­jo­ne esan­čio Ven­tos mies­te­lio į Tel­šius at­vy­kęs jau­nuo­lis Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos Tel­šių dai­lės fa­kul­te­te ki­bo į me­ta­lo di­zai­no stu­di­jas.

Šia kryp­ti­mi jį pa­stū­mė­jo tė­vas Ado­mas. Jo pro­fe­si­ja, nors kur kas pro­ziš­kes­nė, taip pat su­si­ju­si su me­ta­lais... Vi­są gy­ve­ni­mą šalt­kal­viu dir­bęs vy­ras su­ge­bė­jo ir sū­nui įro­dy­ti, kad ge­le­žis – ne tik nė­ra ne­jau­ki ir šal­ta, bet at­virkš­čiai – net ir la­bai uni­ver­sa­li me­džia­ga.

„Iki pat stu­di­jų pa­bai­gos dar ne­bu­vau ap­si­spren­dęs, ar į ju­ve­ly­ri­ką, ar į kal­vys­tę pa­suk­ti. Juk tai vi­siš­kai skir­tin­gi da­ly­kai, nors, at­ro­do, vis tiek dir­bi su me­ta­lu“, – pa­sa­ko­ja An­drius.

 

Bi­jo­jo... stak­lių

 

Me­niš­kes­nės už tė­vu­ką na­tū­ros bū­ta sta­liaus se­ne­lio An­ta­no. Ta­čiau me­dis anū­ko ne­su­ža­vė­jo ir sta­liu­mi jis ne­ta­po. „Ma­nau, kad prie­žas­tis la­bai že­miš­ka – tie­siog iš bai­mės. Tas me­džio ap­dir­bi­mas stak­lė­mis, ašt­riais pei­liais la­bai jau ne­sau­gus at­ro­dė ir pa­si­ti­kė­ji­mo nie­kuo­met ne­kė­lė. Tuo la­biau, kad ir se­ne­lio ran­kos nuo­lat ken­tė­da­vo. Man net žiū­rint, kaip jis dir­ba, pa­gau­gai per kū­ną ei­da­vo“, – pri­si­pa­žįs­ta vy­ras.

Juo­kau­ja, kad bai­gęs dai­lės aka­de­mi­ją „už­kliu­vo“ už stam­bes­nių „ge­le­žų“ ir pa­si­rin­ko kal­vys­tę. Gal ran­kos per stam­bios smul­kiems ju­ve­ly­ro dir­bi­niams pa­si­ro­dė, gal di­des­ni ga­ba­ri­tai trau­kė...

 

Uk­mer­gė – sa­va

 

Po stu­di­jų aš­tuo­ne­rius me­tus kal­vys­tės ama­tu ver­tę­sis  Klai­pė­do­je, nu­ta­rė lai­mės pa­ieš­ko­ti Uk­mer­gė­je. „Šis mies­tas ne­at­ro­dė man sve­ti­ma vie­ta – Uk­mer­gė­je gy­ve­na žmo­nos Do­vi­lės se­ne­liai ir te­ta“, – sa­ko An­drius.

Lei­dy­bos ir po­li­gra­fi­jos spe­cia­ly­bę tu­rin­ti žmo­na šiuo me­tu na­muo­se pri­žiū­ri juod­vie­jų duk­re­lę vie­ne­rių me­tu­kų Eg­lu­tę.

 

Re­kla­muo­ja klien­tai

 

Vy­riš­kis įsi­ti­ki­nęs, kad jo­kia sa­vi­rek­la­mos for­ma – skel­bi­mai laik­raš­čiuo­se, in­ter­ne­te – ne­duo­da tiek nau­dos ama­ti­nin­kui, kiek pa­si­tar­nau­ja klien­tų iš lū­pų į lū­pas per­duo­da­ma nuo­mo­nė. O kad ji bū­tų tei­gia­ma, tu­ri ge­ro­kai pa­si­steng­ti ir nė ne­ban­dy­ti „pra­stum­ti“ sa­vo kū­ri­nių tik dėl gau­na­mo at­ly­gio už juos.

Ne­mėgs­ta An­drius ir mu­gių šur­mu­lio. Į vie­ną ki­tą nu­vy­kęs pri­ėjo prie sa­vo iš­va­dos: „Mu­gė­se daž­niau­siai  vi­sas mi­nios dė­me­sys nu­kreip­tas į deš­ras, ries­tai­nius ir alų. Dar ko­kį smul­kų daik­tą – šaukš­tą ar puo­dy­nę – na­mo par­si­vež­ti nu­si­per­ka – ir vi­si pir­ki­niai.“

Anot jo, be­rei­ka­lin­ga gai­ša­tis – tuo lai­ku, kol mu­gėj sto­vė­tum, ge­riau jau ko­kį ga­mi­nį pa­dir­bin­ti...

 

Uk­mer­giš­kių – vie­nas ki­tas

 

Tie­sa, pa­ro­do­se su sa­vo kū­ri­niais da­ly­vau­ti kal­vis ne­pra­lei­džia pro­gos. Ne kar­tą eks­po­na­vo sa­vo dir­bi­nius Klai­pė­do­je,  Vil­niu­je ren­gia­mo­se pa­ro­do­se.

Prieš pus­me­tį į mū­sų mies­tą at­vy­kęs už­mez­gė ry­šius su Uk­mer­gės tu­riz­mo ir ver­slo in­for­ma­ci­jos cen­tro dar­buo­to­jais. Ke­le­tas jo dar­bų buvo eks­po­nuo­ja­mi šio­se pa­tal­po­se su­reng­to­je pa­ro­do­je.

Uk­mer­gė­je An­drius iš­si­nuo­mo­jo pa­tal­pas, įsi­ren­gė kal­vę ir ki­bo į dar­bus. Kal­vis iš pa­jū­rio, bu­res nu­lei­dęs mū­sų mies­te, už­sa­ky­mais ne­si­skun­džia.

Ta­čiau ne­nei­gia, kad tarp jo klien­tų – uk­mer­giš­kis vos vie­nas ki­tas. Dau­giau­sia už­sa­ky­mų į An­driaus kal­vę at­plau­kia iš Vil­niaus, Kau­no, Pa­ne­vė­žio. Vie­nas klien­tas net iš Mask­vos ap­si­reiš­kė...

 

Pel­nas pa­mėg­ti ne­pri­ver­čia

 

Vie­nam laip­tų, ki­tam bal­ko­no tu­rėk­lų pri­rei­kia. Tre­čias, žiū­rėk, bal­dų – sta­lo bei lo­vos – me­ta­li­nių už­si­ma­nė. O prie jų ir švies­tu­vą už­si­sa­kė, ži­di­nio įran­kių kom­plek­tą...

Pri­si­me­na An­drius pa­tį keis­čiau­sią klien­to pa­gei­da­vi­mą – už­su­kęs į kal­vę žmo­gus pa­pra­šė pa­ga­min­ti sto­vą tor­tui.

Žaiz­dro lieps­nos ap­švies­tos kal­vės vi­du­ry­je pui­kuo­ja­si ką tik pa­ga­min­tos me­ta­li­nės tvo­ros da­lys. Mums, smal­siai ap­lin­kui be­si­žval­gan­tiems, – gra­žu. O An­drius at­vi­rau­ja, kad la­biau­siai kaip tik ir ne­mėgs­ta tvo­rų ga­min­ti: „Tai kad jos vi­sos pa­na­šios, ne­ga­li per daug nu­kryp­ti nuo tra­fa­re­to. Kū­ry­bai erd­vės lie­ka per ma­žai.“

Net tai, kad toks už­sa­ky­mas lai­ko­mas pel­nin­gu, ne­pri­ver­čia tvo­rų „pa­mėg­ti“...

Kai ku­rie net su sa­vo di­zai­ne­riu at­ei­na ir iki smul­kme­nų ap­ta­ria, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti me­ta­li­nės in­ter­je­ro de­ta­lės. „Kar­tais ma­tau, kad klien­to su­ma­ny­mas vi­siš­kai ne­vy­kęs. Jei įma­no­ma, sten­giuo­si per­kal­bė­ti“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų