Ne­re­tai, pa­si­do­mė­jus apie so­cia­liai re­mia­mą as­me­nį, pa­aiš­kė­ja, jog šis kuo pui­kiau­siai su­ka ko­kį nors ne­ofi­cia­lų ver­sliu­ką.

Ta­čiau ne­re­tai šie as­me­nys vals­ty­bės pa­ra­mos at­si­sa­ky­ti ne­ke­ti­na ir to­liau mi­na So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus slenks­tį.

Tuo tar­pu mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gai iš ir taip sky­lė­to sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to nu­plau­kia to­lyn nuo vi­suo­me­nei nau­din­gų tiks­lų...

Sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Val­do­nė Gi­nai­tie­nė pa­sa­ko­jo, jog ieš­ko­ma bū­dų, kaip už­kirs­ti ke­lią to­kiems pik­tnau­džia­vi­mams.

Sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­ri­mo ko­mi­si­ja svars­to iš­im­ties tvar­ka nu­ma­to­mus so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­ri­mo at­ve­jus. Mat, pa­sak V. Gi­nai­tie­nės, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kuo­met pa­gal Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mą as­muo ne­tu­ri tei­sės gau­ti so­cia­li­nės pa­ra­mos. Ta­čiau, iš­ana­li­za­vus šiuos at­ve­jus, sa­vi­val­dy­bė ga­li so­cia­li­nę pa­ra­mą skir­ti. Ve­dė­ja sa­ko, kad tuo­met šie as­me­nys pa­si­tel­kia­mi vi­suo­me­nei nau­din­giems dar­bams.

Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­ste­bi­ma ten­den­ci­ja, kai as­me­nys, de­kla­ruo­jantys ne­tu­rį dar­bo, pa­ja­mų, už­si­re­gist­ra­vę dar­bo bir­žo­je, vis tik su­si­ran­da in­di­vi­du­a­lios veik­los ir iš jos gau­na pa­ja­mų. Aiš­ku, iš­veng­da­mi vi­sų mo­kes­čių.

An­tra ver­tus, jie „pa­mirš­ta“ apie tai pra­neš­ti So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus dar­buo­to­jams ir to­liau nau­do­ja­si vi­so­mis sa­vi­val­dy­bės tei­kia­mo­mis leng­va­to­mis, ne­at­si­sa­ko so­cia­li­nių pa­šal­pų.

Kiek­vie­no­je se­niū­ni­jo­je įsteig­ta so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­si­ja, pa­sak pa­šne­ko­vės, yra ar­čiau žmo­nių nei sa­vi­val­dy­bės ko­mi­si­ja.

„Se­niū­nai, se­niū­nai­čiai ge­riau pa­žįs­ta sa­vo gy­ven­to­jus, ma­to, kaip jie gy­ve­na, ver­čia­si, ir ga­li pa­tar­ti sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­ri­mo ko­mi­si­jai, tiks­lin­ga ar ne pra­šan­čia­jam skir­ti pa­šal­pą“, – sa­ko ji.

So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus dar­buo­to­jai ne­re­tai su­si­du­ria su at­ve­jais, kai mo­te­ris pa­reiš­kia vie­na au­gi­nan­ti vai­kus, o tik ar­ti­miau­si kai­my­nai ar to pa­ties kai­mo gy­ven­to­jai ži­no, jog na­muo­se dar vie­nas ne­ofi­cia­lus mai­tin­to­jas – su­gy­ven­ti­nis.

Gau­na­ma ir to­kių skun­dų, kai pra­ne­ša­ma, jog vie­nas ar ki­tas so­cia­li­nes pa­šal­pas iš sa­vi­val­dy­bės gau­nan­tis as­muo pri­žiū­ri vai­kus, li­go­nį ar už at­ly­gį sam­do­si įvai­riau­siems sta­ty­bų ar ap­lin­kos tvar­ky­mo dar­bams. Ve­dė­ja sa­ko, kad re­a­guo­ja­ma į kiek­vie­ną skun­dą ar nuo­gir­das.

V. Gi­nai­tie­nė sa­ko, jog šie­met pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­ra­mą gau­na 2496 mū­sų ra­jo­no šei­mos. Joms kas mė­ne­sį iš­mo­ka­mas be­veik mi­li­jo­nas li­tų.

Per­nai pa­ra­mą gau­nan­čių šei­mų bu­vo be­veik tūks­tan­čiu ma­žiau – 1649. Jiems kas mė­ne­sį sa­vi­val­dy­bė iš­mo­kė­da­vo apie 700 tūks­tan­čių li­tų.