Tik su­rin­kę Sei­mo įsta­ty­mu nu­sta­ty­tą skai­čių pa­ra­šų, ne­pri­klau­so­mi kan­di­da­tai ga­lės sa­vo kan­di­da­tū­rą iš­kel­ti ko­vo 3 die­ną vyk­sian­čiuo­se rin­ki­muo­se.

Mū­sų apy­gar­do­je re­gist­ra­vo­si 8 ne­pri­klau­so­mi kan­di­da­tai. Tie­sa, du iš jų ne­tru­kus per­si­gal­vo­jo. La­pų pa­ra­šams rink­ti ne­bu­vo pa­si­ė­mę Ar­tū­ras Stra­vins­kas ir Re­na­tas Sa­la­džius.

Iš li­ku­sių 6 pre­ten­den­tų nu­sta­ty­tą die­ną Uk­mer­gės rin­ki­mų apy­gar­dos ko­mi­si­jai la­pus su tūks­tan­čiu pa­ra­šų pa­tei­kė tik trys pre­ten­den­tai.

Dau­giau­sia pa­ra­šų ko­mi­si­jai pri­sta­tė Ju­lius Ka­zė­nas. Jam pa­si­ra­šė 1601 uk­mer­giš­kis. Ne­daug nuo jo at­si­lie­ka Min­dau­gas Kluo­nis su 1451 pa­ra­šu.

An­ta­nas Ne­dzins­kas at­ne­šė są­ra­šą su 1002 pa­ra­šais. Jo pa­teik­tas są­ra­šas ri­zi­kin­giau­sias. Pri­va­lo­mą ri­bą jis per­li­po tik dviem pa­ra­šais.

Į to­liau plau­kian­tį Sei­mo rin­ki­mų lai­vą ne­pa­te­ko Li­na Draz­die­nė, te­su­rin­ku­si 785, Gied­rius Ze­ziu­le­vi­čius – 579 pa­ra­šus. Ne­rin­gos La­šie­nės krai­tis – vos 468 pa­ra­šai.

Sil­pna vie­ta įsta­ty­me

Gy­ven­to­jų pa­ra­šus rin­kę kal­bin­ti po­li­ti­kai ti­ki­no, kad ši už­duo­tis tik­rai nė­ra leng­va. Ji už­ima la­bai daug lai­ko ir ener­gi­jos. La­biau­siai pre­ten­den­tams už­kliu­vo pa­ti Sei­mo įsta­ty­mo tvar­ka iš­vie­šin­ti sa­vo as­mens duo­me­nis – pa­si­ra­šant pa­teik­ti as­mens kor­te­lės ar pa­so nu­me­rį.

Žmo­nės ypač at­sar­gūs ta­po po vie­šų pra­ne­ši­mų apie įvai­rias ap­ga­vi­kų ža­ban­gas.

La­bai pri­trū­ko, pa­sak pa­ra­šų rin­kė­jų, ir in­for­ma­ci­jos – dau­ge­lis ne­ži­no, kad įsta­ty­mas lei­džia pa­si­ra­šy­ti kad ir vi­siems pre­ten­den­tams. Įsi­vaiz­da­vo, kad rei­kia pa­si­rink­ti tik vie­ną.

Kal­bin­ti pa­šne­ko­vai „kal­ti­no“ ir žie­mą – mat gat­vė­se, vie­šo­se vie­to­se da­bar kur kas ma­žiau žmo­nių nei va­sa­rą. Juos ten­ka gau­dy­te gau­dy­ti. O ir tiems „su­gau­tie­siems“ ran­kos šą­la ir pa­si­ra­ši­nė­ti ne­si­no­ri.

Dir­bo ir tak­sis­tu

An­trą ka­den­ci­ją į Sei­mą tai­kan­tis An­ta­nas Ne­dzins­kas pa­ra­šų la­pus pa­si­ė­mė vie­nas pir­mų­jų. Ap­si­gy­ve­nęs Svei­ka­tin­gu­mo cen­tre, jis lei­do­si į žy­gį po Uk­mer­gę. Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo pa­dik­tuo­tą są­ly­gą su­rink­ti tūks­tan­tį pa­ra­šų ver­ti­na kaip įdo­mų, ta­čiau pa­stan­gų ne­ma­žai pa­rei­ka­la­vu­sį dar­bą.

Uk­mer­giš­kiams iš te­le­vi­zi­jos ek­ra­nų pa­žįs­ta­mas vei­das šmėkš­čio­jo tur­gu­je, li­go­ni­nė­je, bib­lio­te­ko­je, mies­to gat­vė­se.

Be­veik kiek­vie­ną va­ka­rą lan­kė­si ir gy­ven­to­jų na­muo­se.

Kan­di­da­tas ti­ki­na iš kai ku­rių uk­mer­giš­kių bu­tų iš­ei­da­vęs net su do­va­no­mis. Ži­no­da­mi jo „sil­pny­bę“, mu­zi­kos plokš­te­lių, se­no­vi­nių tau­re­lių pa­do­va­no­jo. Tie­sa, kai ku­rie ne vel­tui –  te­ko A. Ne­dzins­kui ir pa­dai­nuo­ti...

Neap­si­ei­ta ir be nuo­ty­kių – vie­na du­ris pra­vė­ru­si mer­gi­na ne­nu­lai­kė pik­to šu­niu­ko ir tas grybš­te­lė­jo į ran­ką.

Pa­šne­ko­vui te­ko im­tis tak­sis­to „ver­slo“ – pa­ma­tęs prie sto­te­lės žmo­ge­lį, au­to­bu­so lau­kian­tį, pa­ve­žė­da­vo. Ne vie­nas taip pa­ma­lo­nin­tas ir pa­ra­šo ne­pa­gai­lė­da­vo.

A. Ne­dzins­kas ti­ki­no, kad pa­ra­šus rink­ti jam pa­dė­jo trys pa­gal­bi­nin­kai.

Rin­ko an­trą kar­tą

Min­dau­gas Kluo­nis ko­mi­si­jai at­ne­šė 1450 pa­ra­šų. Jis uk­mer­giš­kiams pa­žįs­ta­mas nuo ru­de­ni­nių Sei­mo rin­ki­mų, ku­riuo­se taip pat da­ly­va­vo kaip ne­pri­klau­so­mas kan­di­da­tas.

Ti­ki­no, kad uk­mer­giš­kiai da­bar jį pa­žįs­ta iš vei­do, dau­ge­lis pri­si­me­na ir pa­žiū­ras. Tai, anot pa­šne­ko­vo, ge­ro­kai pa­leng­vi­no „pa­ra­ša­vi­mo“ už­duo­tį.

M. Kluo­nis sa­ko, jog uk­mer­giš­kiai į kai­rę ir de­ši­nę pa­ra­šų ne­da­li­no. Grei­čiau­siai juos iš­var­gi­no vie­nas pas­kui ki­tą be­si­bel­džian­tys į du­ris pre­ten­den­tai.

Kas­dien tek­da­vo pa­dir­bė­ti po 5–6 va­lan­das, o sa­vait­ga­liais skir­da­vo dar dau­giau lai­ko. Už­su­kęs į vie­ną ki­tą įmo­nę ar įstai­gą, pa­da­rė iš­va­dą, kad dau­ge­lis ne­si­ne­šio­ja as­mens do­ku­men­tų. Tai­gi daž­niau­siai bels­da­vo­si į na­mų du­ris.

Tu­rė­jo di­džiau­sią ko­man­dą

Mies­to ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kas Ju­lius Ka­zė­nas tvir­ti­na, kad pa­ra­šus jam pa­dė­jo rink­ti  200 pa­gal­bi­nin­kų.

Pats sa­vo po­zi­ci­ją iš­dės­ty­ti or­ga­ni­za­vo įvai­rius ren­gi­nius, ap­dai­riai pa­kvies­da­mas at­ei­nant at­si­neš­ti as­mens do­ku­men­tą. Su­ko ra­tus ir po gy­ven­vie­tes, ben­dra­vo su kai­me gy­ve­nan­čiais žmo­nė­mis.

Tik, anot J. Ka­zė­no, tų žmo­nių kai­me ne ka­žin kiek be­li­ko – „kai­mas prak­tiš­kai mi­ręs“.

Kan­di­da­tas tei­gė su­lau­kęs klau­si­mų apie jo nuo­mo­nę ne tik iš Uk­mer­gės gy­ve­ni­mo. Su­ka gal­vas pi­lie­čiai dėl glo­ba­les­nių ša­lies rei­ka­lų – elek­tri­nės, eko­no­mi­kos, ši­lu­mos, ma­si­nės emig­ra­ci­jos.

Li­ko pa­tir­tis

Nuo šuns nu­ken­tė­jo ir uk­mer­giš­kių pa­ra­šus „me­džio­ju­si“  Ne­rin­ga La­šie­nė. Jai pik­čiur­na įkan­do į ko­ją. Me­di­kų pa­gal­bos ne­pri­rei­kė, ta­čiau vis dėl­to vais­ti­nė­je nu­si­pir­ko dez­in­fe­kuo­jan­čio te­pa­lo.

Mo­te­ris tei­gia ap­ke­lia­vu­si Uk­mer­gę kaip tik­ra tu­ris­tė – su kup­ri­ne ant pe­čių ir šiau­rie­tiš­ko ėji­mo laz­do­mis.

De­ja, jai si­tu­a­ci­ja ne­bu­vo to­kia pa­lan­ki kaip iš te­le­vi­zi­jos ek­ra­no pa­žįs­ta­mam kon­ku­ren­tui. Ne­pa­žįs­ta­mie­siems žmo­nės ne­lin­kę at­ver­ti sa­vo būs­tų du­rų.

Iš­ei­tį mo­te­ris vis tik su­ra­do – su­bū­rė de­šim­ties pa­dė­jė­jų „ko­man­dą“. Jie ir rū­pi­no­si, de­ja, kaip pa­aiš­kė­jo – ne vi­sai sėk­min­gai, pa­ra­šų rin­ki­mu.

Nors jų ne­už­te­ko, mo­te­ris ben­dra­vi­mą su gy­ven­to­jais lai­ko di­džiu­le po­li­ti­ne pa­tir­ti­mi.

Pas­ku­ti­nį taš­ką pa­dės ko­mi­si­ja

Uk­mer­gės rin­ki­mų apy­lin­kės rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Hu­ber­tas Ži­žys sa­ko, kad anks­ti džiaug­tis ir su­rin­ku­sie­siems rei­kia­mą skai­čių pa­ra­šų. Mat juos kruopš­čiai tik­ri­na 10 as­me­nų ko­mi­si­ja ir kom­piu­te­rių spe­cia­lis­tas.

Jų už­duo­tis – vi­zu­a­liai įver­tin­ti vi­sus la­pus ir ne ma­žiau kaip 5 pro­cen­tus duo­me­nų pa­tik­rin­ti elek­tro­ni­niu bū­du. Tik­ri­ni­mui skir­ta sa­vai­tė.

„Ko­mi­si­ja dirbs va­ka­rais, nuo 17 va­lan­dos. Iki ke­lin­tos – kaip Die­vas duos. Nu­sta­ty­ta nė­ra, tu­ri­me spė­ti per sa­vai­tę ir tiek“, – pa­aiš­ki­no pir­mi­nin­kas.

Pa­grin­di­nis da­ly­kas, į ką bus at­krei­pia­mas dė­me­sys, – ra­šy­se­na. Pa­ra­šų rin­kė­jas sa­vo ran­ka ne­ga­li pa­da­ry­ti nė vie­no įra­šo. Taip pat bus ver­ti­na­ma, ar už­pil­dy­tos vi­sos ei­lu­tės, ar yra as­mens do­ku­men­to nu­me­ris.

Pa­tik­ri­nu­si pre­ten­den­tų pa­teik­tą me­džia­gą ir pri­ėmu­sį spren­di­mą dėl są­ra­šų ga­lio­ji­mo, apy­lin­kės ko­mi­si­ja teiks šią „cen­zū­rą“ pra­ėju­sias pa­var­des Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­mi­si­jai.

Pas­ta­ro­ji sa­vo ruož­tu pri­ima spren­di­mą, ar pre­ten­den­tus ga­li­ma re­gist­ruo­ti kaip kan­di­da­tus.

Pri­trū­ko fak­tų

Ant­ra­die­nį Uk­mer­gės apy­gar­dos rin­ki­mų ir Vy­riau­si­ą­ją rin­ki­mų ko­mi­si­jas pa­sie­kė A. Ne­dzins­ko rin­ki­mų šta­bo var­du pa­si­ra­šy­tas skun­das. Ja­me tei­gia­ma, kad pa­ra­šų rin­ki­mo me­tu vie­nas iš kon­ku­ren­tų sklei­dė dez­in­for­ma­ci­ją, kad pa­si­ra­šy­ti ga­li­ma tik vie­no pre­ten­den­to la­puo­se.

Ko­mi­si­jų pra­šo­ma iš­tir­ti fak­tus.

„Kaip tik tų fak­tų ir pri­trū­ko­me skun­de. Į ko­mi­si­jos po­sė­dį kvie­si­me po­ną An­ta­ną, kad pa­teik­tų kon­kre­čius fak­tus, nes to­kios for­mos skun­das yra nie­ki­nis“, – sa­vo nuo­mo­nę iš­sa­kė H. Ži­žys.