Par­duo­tu­vė „Šer­mukš­nė­lė“, į ku­rios ati­da­ry­mą su­gu­žė­jo di­de­lis bū­rys nuo­la­ti­nių pir­kė­jų, tu­ri il­gą is­to­ri­ją. Ta­čiau ji su­si­ju­si ne su pa­čiu pa­sta­tu, o tik su vie­ta. Vie­to­je, ku­rio­je per pus­me­tį iš­au­go nau­jas sta­ti­nys, pre­ky­ba vy­ko jau dau­giau nei 50 me­tų. Pu­sę am­žiaus čia sto­vė­jo pre­ky­bi­nis kios­kas.

Uk­mer­gės ra­jo­no var­to­to­jų ko­o­pe­ra­ty­vo di­rek­to­rė An­ge­lė An­dri­ko­nie­nė pa­sa­ko­jo, kad pir­ma­sis kios­ke­lis A. Sme­to­nos gat­vė­je bu­vo pa­sta­ty­tas 1960 me­tais. Iš pra­džių pre­ky­ba vy­ko tik per lan­ge­lį, o prieš 16 me­tų pra­plės­tas kios­ke­lis su ėji­mu į vi­dų pa­va­din­tas par­duo­tu­ve.

Di­rek­to­rė ge­rai su­pran­ta – dar­bo są­ly­gos čia bu­vo tik­rai ne­pa­vy­dė­ti­nos. Ir pir­kė­jams, ir dar­buo­to­jams bu­vo tik­ras var­gas: žie­mą la­bai šal­tą, vie­tos ma­žai, pa­to­gu­mų – jo­kių. Ta­čiau vi­sa­da bu­vo puo­se­lė­ja­ma sva­jo­nė – ak­lai ne­už­da­ry­ti kios­ko, o pri­kel­ti jį nau­jam gy­ve­ni­mui. Sma­gu, kad sva­jo­nė iš­si­pil­dė.

Šiuo me­tu ra­jo­no var­to­to­jų ko­o­pe­ra­ty­vas yra di­džiau­sias pre­ky­bos tin­klas Uk­mer­gė­je. Jis tu­ri 41 pre­ky­bos ob­jek­tą, ku­rio ben­dras pre­ky­bi­nis plo­tas – 5448 kvad­ra­ti­niai met­rai. Pa­sak A. An­dri­ko­nie­nės, re­no­vuo­jant mies­to ir kai­mo par­duo­tu­ves bei įmo­nei pri­klau­san­čią duo­nos ke­pyk­lą nė kar­to ne­pa­vy­ko pa­si­nau­do­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų pa­ra­ma, ne­im­ti ban­kų kre­di­tai. „Vis­ką da­rė­me sa­vo lė­šo­mis“, – ti­ki­na di­rek­to­rė.

Pa­sak va­do­vės, var­to­to­jų ko­o­pe­ra­ty­vo par­duo­tu­vių klien­tai – vi­du­ti­nes ir ma­žiau­sias pa­ja­mas gau­nan­tys uk­mer­giš­kiai, o tai – di­džio­ji ra­jo­no gy­ven­to­jų da­lis. Žen­giant ko­ja į ko­ją su lai­ku var­to­to­jų ko­o­pe­ra­ty­vo par­duo­tu­vė­se įmon­tuo­ta vi­sa šiuo­lai­kiš­kai pre­ky­bai rei­ka­lin­ga įran­ga. Dau­gu­ma par­duo­tu­vių, kaip ir ši, nau­jau­sio­ji, dir­ba nuo 8 iki 20 val.

„Šer­mukš­nė­lės“ ati­da­ry­me skam­bė­jo daug gra­žių žo­džių. Ko­o­pe­ra­ty­vo di­rek­to­rė dė­ko­jo pa­sta­to ar­chi­tek­tams, pro­jek­tuo­to­jams, ran­go­vams, ra­jo­no va­do­vams bei par­da­vė­joms.

Šil­ta ir jaus­min­ga pa­dė­ka par­da­vė­jai Li­gi­tai Lu­ko­še­vi­čie­nei už kan­trų ge­res­nių dar­bo są­ly­gų lau­ki­mą, už mei­lę pir­kė­jams ne­ap­siėjo be šios mo­ters jau­du­lio aša­rų, su­grau­di­nu­sių ir vi­sus ap­lin­ki­nius...

Ir pa­ti di­rek­to­rė su­lau­kė daug gra­žių pa­dė­kų.

Par­duo­tu­vės pa­tal­pas pa­šven­ti­no kle­bo­nas Dai­nius Lu­ko­nai­tis. Vi­si sve­čiai vai­ši­no­si šam­pa­nu, o pir­ma­sis pir­kė­jas, pir­kęs pre­kių už šim­tą li­tų, ga­vo do­va­nų mik­ro­ban­gų kros­ne­lę.

Už kai­muo­se iš­sau­go­tus pre­ky­bos taš­kus ko­o­pe­ra­ty­vo va­do­vei dė­ko­jo ir ra­jo­no me­ras Al­gir­das Ko­pūs­tas. Jis sa­kė pats daž­nai ap­si­per­kan­tis kai­mo par­duo­tu­vė­se ir ste­bi­si, kaip jos nuo­lat gra­žė­ja ir mo­der­nė­ja.

Var­to­to­jų ko­o­pe­ra­ty­vo „Šer­mukš­nė­lė“ įkur­tu­vės – ne vie­nin­te­lė pas­ta­rų­jų sa­vai­čių šven­tė šio­je įmo­nė­je. Ne­se­niai bu­vu­sios uni­ver­sa­li­nės par­duo­tu­vės pa­sta­te du­ris at­vė­rė mo­te­rims skir­ta par­duo­tu­vė.

Dar vie­na šven­tė pra­ėju­sią sa­vai­tę vy­ko Žel­vo­je. Čia ne­at­pa­žįs­ta­mai re­no­vuo­ta Žel­vos par­duo­tu­vė.