Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Uk­mer­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ka­pe­lio­nu D. Lu­ko­nai­tis pa­skir­tas ge­ne­ra­li­nio ko­mi­sa­ro įsa­ky­mu. Jam įteik­tas Lie­tu­vos po­li­ci­jos ka­pe­lio­no ski­ria­ma­sis žen­klas. Dva­si­nin­ko mi­si­ja – ben­dra­dar­biau­ti su įtam­pos bei ri­zi­kos ku­pi­ną dar­bą dir­ban­čiais pa­rei­gū­nais, pa­dė­ti įtvir­tin­ti mo­ra­li­nius prin­ci­pus.

Iš­tver­mės ne­leng­vo­je veik­lo­je jiems pri­reiks ir šie­met. 2010-ųjų veik­los re­zul­ta­tus ata­skai­ti­nia­me su­si­rin­ki­me ap­žvel­gu­sios Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kės In­gos Ma­li­naus­kie­nės tei­gi­mu, nu­si­kals­ta­mu­mas ra­jo­ne ne tik ne­krin­ta, bet ir augs at­ei­ty­je.

Nu­si­kals­ti ver­čia kri­zė

Iš ki­tų Vil­niaus ap­skri­ties ra­jo­nų (Elek­trė­nų, Šal­či­nin­kų, Šir­vin­tų, Šven­čio­nių ir Tra­kų) di­džiau­sias – Uk­mer­gės ra­jo­nas – iš­si­ski­ria tuo, jog per­nai čia už­re­gist­ruo­ta dau­giau­sia nu­si­kals­ta­mų vei­kų (893, 2009 m. – 882). Jį pra­len­kia tik sa­vo dy­džiu mus vir­ši­jan­tis pats Vil­niaus ra­jo­nas. Daž­niau­si – tur­to su­ga­di­ni­mo at­ve­jai, va­gys­tės. Vir­ši­nin­kė sa­ko, jog uk­mer­giš­kiai ne­si­sten­gia tau­so­ti sa­vo tur­to, o ne­gal­vo­da­mi apie jį sau­gan­čias sis­te­mas da­ro klai­dą.

Daug nu­si­žen­gi­mų bu­vo pa­da­ry­ta nau­do­jan­tis sve­ti­mo­mis mo­kė­ji­mo kor­te­lė­mis – jas pa­rei­gū­nai va­di­na ni­ša nu­si­kal­tė­liams. Ti­ki­ma­si, kad da­bar, kai jo­mis at­si­skai­tant rei­ka­lau­ja­ma įves­ti PIN ko­dą, si­tu­a­ci­ja tu­rė­tų pa­si­keis­ti.

Pa­sak I. Ma­li­naus­kie­nės, dau­gė­ja po­li­ci­jai įkliu­vu­sių as­me­nų, anks­čiau ne­tu­rė­ju­sių rei­ka­lų su tei­sė­sau­ga. Ma­no­ma, jog žmo­nės pra­si­kals­ta, pa­veik­ti eko­no­mi­nės kri­zės. Įta­kos kri­mi­no­ge­ni­nei si­tu­a­ci­jai tu­ri ir ra­jo­no, ap­sup­to di­de­lių mies­tų, ge­og­ra­fi­nė pa­dė­tis. Ne­ma­žai nu­si­kal­ti­mų, įskai­tant au­to­mo­bi­lių va­gys­tes, ini­ci­juo­ja at­vy­kė­liai, ku­riuos pa­rei­gū­nai va­di­na pra­va­žiuo­jan­čiai­siais pro ša­lį.

At­ski­ra ka­te­go­ri­ja – sun­kūs ir la­bai sun­kūs nu­si­kal­ti­mai, tarp ku­rių – nu­žu­dy­mai, iš­ža­gi­ni­mai, įsi­bro­vi­mai pa­nau­do­jant gin­klą, stam­baus mas­to suk­čia­vi­mai. Per­nai už­re­gist­ruo­ti 42, nu­sta­ty­ti 39-ių to­kių nu­si­kal­ti­mų įta­ria­mie­ji.

Gy­vy­bės ne­sau­go pės­tie­ji

Apie ava­rin­gu­mą ra­jo­ne kal­bė­jo Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus Vie­šo­sios tvar­kos ir ke­lių po­li­ci­jos po­sky­rio vir­ši­nin­kas Ne­ri­jus Bu­tė­nas. Iš­ski­ria­mi du ne­lai­mė­mis ke­liuo­se la­biau­siai pa­si­žy­min­tys lai­ko­tar­piai. „Pa­va­sa­rį, kai orai šil­tė­ja, ir ru­de­niop pa­si­pi­la eis­mo įvy­kių su skau­džiom pa­sek­mėm“, – sa­kė pa­rei­gū­nas.

Per­nai už­re­gist­ruo­ti 255 Uk­mer­gės ra­jo­no ke­liuo­se ir mies­to gat­vė­se nu­ti­kę eis­mo įvy­kiai (2009 m. – 278), iš ku­rių 44 įskai­ti­niai – juo­se nu­ken­tė­jo žmo­nės. Ne­lai­mės ke­liuo­se pra­žu­dė 11 žmo­nių, per 60 bu­vo su­žeis­ta.

Iš­aiš­kin­ti 2547 Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­dė­jai (2009 m. – 3372). Įkliu­vo 249 ne­blai­vūs vai­ruo­to­jai. 2009, 2008 ir 2007 me­tų ati­tin­ka­ma sta­tis­ti­ka – 317, 305 ir 554. Pa­sak N. Bu­tė­no, ne­ven­gian­čių­jų ap­svai­gus sės­ti prie vai­ro su­ma­žė­jo, prieš po­rą me­tų įsi­ga­lio­jus Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so pa­kei­ti­mams. Bu­vo su­griež­tin­tos baus­mės, ne­pa­klus­nūs vai­ruo­to­jai pa­bū­go ga­li­mo au­to­mo­bi­lio kon­fis­ka­vi­mo.

Už­re­gist­ruo­ti 178 pės­čių­jų pa­da­ry­ti KET pa­žei­di­mai. Ir nors jiems ski­ria­mas ypač di­de­lis dė­me­sys, ne­ma­žai pės­čių­jų žūs­ta dėl pa­čių kal­tės.

Ge­riau­si pa­dė­jė­jai – sie­si­kie­čiai

Pre­ven­ci­jos po­sky­rio veik­lą pri­sta­tė vir­ši­nin­kas Vla­das But­kus. Jis pa­sa­ko­jo apie pa­rei­gū­nų dar­bą, aiš­ki­nan­tis na­mi­nės deg­ti­nės ga­my­bos, kon­tra­ban­di­nių ci­ga­re­čių lai­ky­mo at­ve­jus, ki­tus nu­si­žen­gi­mus.

Juos ti­riant, po­li­ci­jos dar­be la­bai rei­ka­lin­ga žmo­nių pa­gal­ba. To­dėl gy­ven­to­jai ska­ti­na­mi ne tik pri­si­dė­ti da­li­jan­tis nau­din­ga in­for­ma­ci­ja, bet ir bur­tis į sau­gios kai­my­nys­tės gru­pes. Jų šiuo me­tu ra­jo­ne yra 22. Toks ben­dra­dar­bia­vi­mas svar­bus, kai kai­my­nus, ap­lin­ki­nius iš­tin­ka ne­lai­mė, rei­kia pa­dė­ti ap­si­gin­ti.

Su­si­rin­ki­me da­ly­va­vo kai ku­rių se­niū­ni­jų se­niū­nai. Ko­mi­sa­ria­to va­do­vas Ro­lan­das Kiš­kis Sie­si­kų se­niū­ni­ją iš­sky­rė kaip tu­rin­čią ge­riau­siai dir­ban­čius po­li­ci­jos rė­mė­jus. Ra­gi­no ir ki­tus se­niū­nus bū­ti ak­ty­ves­nius, bu­riant po­li­ci­jos pa­gal­bi­nin­kus.

Da­ly­viai bu­vo su­pa­žin­din­ti su at­ski­ro­se ra­jo­no vie­to­vė­se įvyk­dy­tų nu­si­kals­ta­mų vei­kų duo­me­ni­mis. Dau­giau­sia jų per­nai už­re­gist­ruo­ta Vi­diš­kių, Del­tu­vos, Vep­rių, Tau­jė­nų se­niū­ni­jo­se.

Pa­žei­dė­jai – ir iš už­sie­nio

Veik­los re­zul­ta­tus ap­ta­rė ir Mig­ra­ci­jos po­sky­rio vir­ši­nin­kė Jo­lan­ta Rin­ke­vi­čie­nė. Tu­ri­mais duo­me­ni­mis, 2010 m. Uk­mer­gės ra­jo­ne gy­ve­no 44 792 žmo­nės. Di­des­ni anks­tes­nių me­tų skai­čiai ro­do, jog žmo­nės emig­ruo­ja iš ra­jo­no.

Taip pat mū­sų kraš­te gy­ve­no 232 už­sie­nio pi­lie­čiai. Tarp jų dau­giau­sia – ru­sai, su­rink­ta ži­nių ir apie at­vy­kė­lius iš Af­ga­nis­ta­no, Ar­mė­ni­jos, Pa­kis­ta­no, Iz­ra­e­lio.

2005–2010 m. mig­ra­ci­jos pa­rei­gū­nai nu­sta­tė 10 fik­ty­vių san­tuo­kų, ku­rių pa­grin­du už­sie­nie­čiai sie­kė gau­ti lei­di­mą lai­ki­nai gy­ven­ti Lie­tu­vo­je. Ži­no­ma ir at­ve­jų, kai to siek­da­mi žmo­nės įstei­gia įmo­nę, ta­čiau pa­aiš­kė­ja, kad jo­kia ūki­nė veik­la ne­vyk­do­ma.

Do­ku­men­tus pri­si­me­na per vė­lai

Kal­bė­da­ma apie as­mens ta­pa­ty­bę pa­tvir­ti­nan­čius do­ku­men­tus, J. Rin­ke­vi­čie­nė sa­kė, jog ne­re­tai krei­pia­ma­si dėl jų pra­ra­di­mo. Per pra­ėju­sius me­tus už­re­gist­ruo­ti 422 to­kie pra­ne­ši­mai. Do­ku­men­tus žmo­nės pa­me­ta par­duo­tu­vė­se, tur­guo­se, o kai ku­rie juos pra­ras­ti „su­ge­ba“ ir po ke­le­tą sy­kių...

Ki­tas rū­pes­tis – ne­be­tin­ka­mi, se­niai ne­ga­lio­jan­tys do­ku­men­tai. Kai ku­rie pi­lie­čiai jų iš­vis ne­tu­ri. Pri­rei­kus svei­ka­tos ap­sau­gos, so­cia­li­nių pa­slau­gų, su­si­du­ria­ma su pro­ble­mo­mis. To­dėl gy­ven­to­jai tu­rė­tų su­si­tvar­ky­ti – pa­gal­bos juos in­for­muo­jant pa­pra­šy­ta se­niū­nų.

Vir­ši­nin­kė pri­mi­nė apie pa­ra­mą ne­ga­lių tu­rin­tiems, ne­vaikš­tan­tiems žmo­nėms. Pri­rei­kus pa­si­da­ry­ti do­ku­men­tą, jiems ne­rei­kia nie­kur ei­ti – į na­mus at­vyks­tan­tys spe­cia­lis­tai at­si­ve­ža bio­met­ri­nius duo­me­nis fik­suo­jan­čią įran­gą.