Kir­mė­li­nės li­gos tok­so­ka­ro­zės pa­pli­ti­mo ži­di­niais tam­pa ke­tur­ko­jų iš­ma­to­mis ap­derg­tos vie­tos. Pa­sak Vil­niaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro Uk­mer­gės sky­riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Vi­ta­li­jos Mo­tie­jū­nie­nės, ri­zi­ka už­si­krės­ti pa­di­dė­ja, kai ap­lin­kos tem­pe­ra­tū­ra pa­ky­la dau­giau kaip 10 laips­nių. Įta­kos tu­ri ir di­de­lė oro drėg­mė.

„Su­tik­ti“ tok­so­ka­ro­zę ga­li­ma ten, kur ve­džio­ja­mi ser­gan­tys gy­vū­nai: par­kuo­se, ant ve­jos. Ma­žie­siems pa­vo­jin­gas žai­di­mams skir­tas smė­lis. „At­ski­rų aikš­te­lių šu­nims pas mus nė­ra, kad šei­mi­nin­kai rink­tų iš­ma­tas – la­bai re­tai ma­ty­ti“, – sa­ko pa­šne­ko­vė, kal­bė­da­ma apie už­kra­tą. Jis į krau­ją, žar­ny­ną pa­ten­ka, vai­kams žai­džiant ant že­mės ir ne­šva­rio­mis ran­ko­mis pa­lie­tus bur­ną. Be to, ne­ga­li­ma lies­ti sve­ti­mų, val­ka­tau­jan­čių ka­čių.

Spe­ci­fi­nių in­fek­ci­jos po­žy­mių nė­ra – li­ga ga­li pa­si­reikš­ti įvai­riais ne­ga­la­vi­mais. Tarp jų, anot spe­cia­lis­tės, – py­ki­ni­mas, pil­vo skaus­mas, ape­ti­to trū­ku­mas, pa­ki­lu­si tem­pe­ra­tū­ra, ko­su­lys, iš­ber­ta oda.

No­rint iš­veng­ti su­sir­gi­mo, bū­ti­na ypač pai­sy­ti šva­ros. Su­au­gu­siems žmo­nėms, pa­sak pa­šne­ko­vės, tai pa­pras­čiau: jie plau­na ran­kas, „ne­val­go“ žais­lų. Tė­vams ji pa­ta­ria ste­bė­ti, kad su smė­liu žai­džian­tys vai­kai ne­kiš­tų pirš­tų į bur­ną. Taip pat svar­bu ge­rai nu­plau­ti dar­žo­ves, vai­sius.

Aiš­ki­nan­tis, ar smė­lis dė­žė­se šva­rus, anks­čiau Uk­mer­gė­je bu­vo at­lie­ka­mi ty­ri­mai. Ta­čiau jų at­si­sa­ky­ta. „Ty­ri­mas kai­nuo­ja dau­giau, nei iš­aiš­ki­na­ma tok­so­ka­ro­zės at­ve­jų“, – sa­ko V. Mo­tie­jū­nie­nė.

Kai kur, pa­vyz­džiui, lop­še­lio-dar­že­lio „Eg­lu­tė“ te­ri­to­ri­jo­je, smė­lio dė­žių ne­be­li­ko. Ta­čiau ne vi­si dar­že­liai pa­no­ro jų at­si­sa­ky­ti. Spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, rei­kė­tų lai­ky­tis tam tik­rų rei­ka­la­vi­mų: smė­lį re­gu­lia­riai keis­ti, nak­čiai už­deng­ti. Ge­rai, jei smė­lio dė­žė yra sau­lės kai­ti­na­mo­je vie­to­je – kir­mė­lės tok­so­ka­rai bi­jo sau­lės švie­sos.

Bū­ti­na gy­dy­ti ir pas žmo­nes au­gi­na­mus kir­mi­nais už­si­krė­tu­sius gy­vū­nus, ypač – jų jau­nik­lius, ku­riems tok­so­ka­ro­zė yra pa­vo­jin­ga. Ser­gan­čių ke­tur­ko­jų šei­mi­nin­kai tu­rė­tų kreip­tis į ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­ją. Ri­zi­ka žmo­gui už­si­krės­ti na­muo­se – ne ma­žes­nė, nes kir­mė­lių kiau­ši­nė­lių ke­tur­ko­jai par­si­ne­ša iš lau­ko. „Be to, vai­kai mėgs­ta gla­mo­nė­ti, bu­čiuo­ti ka­tes, šu­nis, o ant jų kai­lio, ap­link snu­ku­tį ga­li bū­ti pri­li­pu­sių pa­ra­zi­tų“, – per­spė­ja spe­cia­lis­tė.

Ge­gu­žės 14-21 d. VšĮ „SOS gy­vū­nai“ ren­gia in­for­ma­ci­nę ak­ci­ją SURINK 2011, ku­rios me­tu šu­nis au­gi­nan­tys Lie­tu­vos mies­tų gy­ven­to­jai ska­ti­na­mi su­rink­ti sa­vo au­gin­ti­nių iš­ma­tas.

Pa­sak „SOS gy­vū­nai“ va­do­vės Ilo­nos Re­klai­ty­tės-Me­zen­ce­vos, sa­vai­tę truk­sian­čios in­for­ma­ci­nės ak­ci­jos tiks­las – pri­min­ti šu­nų šei­mi­nin­kams, jog eks­kre­men­tų rin­ki­mas yra nor­ma­lus ir bū­ti­nas veiks­mas, su lai­ku virs­tan­tis ge­ru įpro­čiu. Ne­no­rin­tys to da­ry­ti ak­ci­jos me­tu su­ži­nos apie pa­lik­tų eks­kre­men­tų ža­lą – pa­vo­jin­gas li­gas ne tik gy­vū­nams, bet ir žmo­nėms, o ypač vai­kams.

Ne­su­rink­tos iš­ma­tos svei­kus gy­vū­nus ga­li už­krės­ti in­fek­ci­niu he­pa­ti­tu bei par­vo­vi­ru­su, ku­ris dau­ge­liu at­ve­ju bai­gia­si mir­ti­mi, o žmo­nės ga­li už­si­krės­ti inks­tus bei ke­pe­nis pa­žei­džian­čia li­ga lep­tos­pi­ro­ze bei re­gė­ji­mą pa­žei­džian­čia li­ga tok­so­ka­ro­ze.

Ak­ci­ją SURINK pla­nuo­ja­ma reng­ti kas­met, kad šu­nų iš­ma­tų rin­ki­mas tap­tų įpro­čiu. Ak­ci­jos me­tu ne­pla­nuo­ja­mi spe­cia­lūs ren­gi­niai, VšĮ „SOS gy­vū­nai“ tie­siog kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šią mies­tuo­se ak­tu­a­lią pro­ble­mą ir im­tis prie­mo­nių jai spręs­ti.