Pra­ėju­sią sa­vai­tę vy­ko su­au­gu­sių­jų dai­lės stu­di­jos au­to­rių per me­tus at­lik­tų dar­bų pa­ro­da ir tuo pa­čiu – pir­mų­jų moks­lo me­tų pa­baig­tu­vės.

Uk­mer­gės me­no mo­kyk­los dai­lės sky­riaus di­rek­to­rė Bi­ru­tė Ži­lė­nie­nė sa­ko esan­ti ma­lo­niai nu­ste­bin­ta pir­mo­sios su­au­gu­sių­jų lai­dos dar­bu. Mo­ky­tis pieš­ti su­si­rin­ko kruopš­čių, reik­lių, at­sa­kin­gų mo­te­rų gru­pė – mo­ky­to­jos, me­di­kės, įmo­nių va­do­vės, ki­ta veik­la už­si­i­man­čios uk­mer­giš­kės. Vie­nos  ka­dai­se pa­čios lan­kė dai­lės bū­re­lius, ki­tos į juos ly­dė­jo sa­vo vai­kus.

Mo­kyk­los di­rek­to­rė įsi­ti­ki­nu­si – tai, kad mo­te­rys kiek­vie­ną sa­vai­tę rin­ko­si į stu­di­ją pieš­ti, ro­do, kad šis po­mė­gis drau­ge daug ma­lo­nes­nis nei vie­nu­mo­je – na­mie. „Tur­būt pri­si­de­da čia ir ge­ra mo­kyk­los au­ra, ir ge­ra dai­lės mo­ky­to­ja“, – ne­abe­jo­ja ji.

Su­au­gu­sių­jų stu­di­jos mo­ky­to­ja Ro­mu­al­da Za­rec­kie­nė sa­ko, kad mo­ky­ti pieš­ti mo­te­ris vi­sai kas ki­ta, nei vai­kus. Jos daug rim­čiau, at­sa­kin­giau, kruopš­čiau žiū­ri į stu­di­jas.

Į stu­di­ją su­si­rin­ku­sios mo­te­rys drau­ge nu­ta­rė, kad pir­miau­siai mo­ky­sis pro­fe­sio­na­lio­sios dai­lės. Kur­ti mo­kė­si įvai­rio­mis tech­ni­ko­mis – iš­ban­dė gra­fi­ką, li­no rai­ži­nius, ta­py­bą. Pie­šė mo­te­rys pieš­tu­ku, an­gli­mi, ak­va­re­le.

Nie­ko ne­iš­ma­nan­tiems apie dai­lę R. Za­rec­kie­nė pa­aiš­ki­na, kad pats pir­ma­sis dar­bas kiek­vie­nam, sie­kian­čiam iš­mok­ti pieš­ti, – na­tiur­mor­tas. Tai ug­do ele­men­ta­rų su­pra­ti­mą apie daik­tų pro­por­ci­jas.

Pa­ro­da, ku­rio­je mo­te­rys pri­sta­tė sa­vo kū­ry­bą, va­di­na­si „Su­grį­žom“. Tai lyg sa­vo­tiš­kas su­grį­ži­mas ne tik į vai­kys­tę, pa­mo­kas, bet ir į sa­ve, sa­vo sva­jo­nes. Pieš­ti be­si­mo­kan­čios mo­te­rys stu­di­jo­je dar­bą ke­ti­na tęs­ti ir ki­tą­met.