71 me­tų S. Lau­ri­na­vi­čius aso­cia­ci­jos veik­lo­je da­ly­vau­ja tre­jus me­tus. Ak­ty­viai į vi­suo­me­ni­nę veik­lą įsi­trau­kė, kai 2011 me­tais iš­ėjo iš dar­bo. Il­gus me­tus jis va­do­va­vo Uk­mer­gės vai­kų glo­bos na­mams.

Or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vas su­si­rin­ki­me bu­vo ren­ka­mas iš dvie­jų kan­di­da­tų. Ant­ra­sis – Ju­lius Ka­zė­nas – su­lau­kė ge­ro­kai ma­žes­nio pa­lai­ky­mo.

Nau­jas iš­rink­ta­sis pir­mi­nin­kas  pa­sa­ko­jo, kad pa­gal pa­tvir­tin­tą veik­los pla­ną pa­grin­di­nis or­ga­ni­za­ci­jos tiks­las iš­lie­ka ben­dra­vi­mas, or­ga­ni­za­ci­jos na­rių pa­gal­ba vie­ni ki­tiems, kul­tū­ri­nė veik­la. La­bai svar­bi sen­jo­rams ir fi­nan­si­nių rė­mė­jų pa­ieš­ka.

Lie­tu­vos pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių aso­cia­ci­jos Uk­mer­gės sky­rius šiuo me­tu vie­ni­ja per 100 na­rių. Or­ga­ni­za­ci­jos na­riais ga­li tap­ti vi­si 50 me­tų per­ko­pę vy­rai ir mo­te­rys.

A. Ber­no­tą pa­kei­tęs S. Lau­ri­na­vi­čius pa­sa­ko­jo, kad su bu­vu­siu or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vu jį sie­jo se­na pa­žin­tis ir keis­ti li­ki­mo vin­giai.

1983 me­tais S. Lau­ri­na­vi­čius va­do­vo pos­te pa­kei­tė mi­ru­sią A. Ber­no­to žmo­ną Ire­ną Ber­no­tie­nę ir ta­po tuo­me­ti­nės vi­du­ri­nės mo­kyk­los-in­ter­na­to, vė­liau – vai­kų glo­bos na­mų – va­do­vu. Šiai įstai­gai va­do­va­vo be­veik 30 me­tų.

Kiek mis­ti­nis at­ėji­mas ir į Lie­tu­vos pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių aso­cia­ci­jos Uk­mer­gės sky­riaus va­do­vo pos­tą: prieš pat mir­tį vie­no­je ke­lio­nė­je gir­dint ki­tiems žmo­nėms tuo­me­tis or­ga­ni­za­ci­jos pir­mi­nin­kas yra pa­sa­kęs, kad jį pa­keis bū­tent S. Lau­ri­na­vi­čius.

UŽ inf.