Sąskrydyje aktyviai dalyvavo mūsų rajono komanda. Su kaimynais bendroje komandoje „Siaurukas“ laimėta protų mūšio kova.

Įdomiai dėliojasi rajone partiniai reikalai. Valdantieji socialdemokratai ir konservatoriai mėgaujasi ramybe. Opoziciniai valstiečiai ir licai (liberalcentristai) akylai stebi kiekvieną valdančiųjų sprendimą. Visi reikalai styguojasi lyg ir formalios kovos lauke. Tik va – vis ta šiluma. O ji – kaip spygliuota viela vidury rūtų darželio. Ir atrodo, kad dar ilgam.

Ne rankos mostu tokios problemos sprendžiamos. Politikai gal pagaliau ir susitartų žmonių labui, bet gi Ukmergė unikali tuo, kad turi visažinį ir visagalį nevyriausybininką, kuris būdamas „oro debesėliu“ sugeba drumsti viską aplinkui.

Kodėl į tas replikas reaguoja aukščiausia rajono valdžia? Suprantu, partijoms reikalinga viešuma, dėmesys žmogui ir savęs realizacija realiuose sprendimuose. Bet reikalingas neiškreiptas teisingumo supratimas. Dalyvaujant mero ir tarybos narių susitikime su gyventojais, buvo tiesiai pasakyta ir parašyta raštu, kad miesto bendruomenė dėl avarinės pastato būklės turi palikti buvusias Dailės mokyklos patalpas. Žinomas šios bendrijos atstovas dalyvaujant pulkui žmonių pareiškia, kad niekur nesitrauks.

Kaip šitą situaciją vertinti? Ar galima nevykdyti aukščiausios valdžios nurodymų, ar galima derėtis? Ar dar yra kokia nors institucija, kuri išspręstų šią problemą? Ne organizacijos, bet žmogaus?

Atostogos – puikus metas poilsiui ir naujų darbų apmąstymui. Ateinantis ruduo žada stipriai sūpuoti partines sūpynes. Ir ne vien todėl, kad artėja rinkimai. Juk atsiranda savanoriai „supėjai“, kurių tikslas – tik viską matyti savaip.

Reaguosit – supsitės. Darysit gerus darbus – įvertins žmonės.