Portugalų vaikus išmokė lietuviškų dainų

An­glų kal­bą Por­tu­ga­li­jos mo­kyk­lo­je dės­tan­ti Au­re­li­ja Mil­tie­ny­tė sa­ko, kad pa­mo­kos čia pra­si­de­da nuo... bu­či­nu­kų. „Du bu­či­nu­kai į skruos­tus su­si­ti­kus čia – įpras­tas pa­si­svei­ki­ni­mas“, – pa­sa­ko­ja lie­tu­viš­kų dai­nų por­tu­ga­lų vai­kus iš­mo­kiu­si uk­mer­giš­kė.

 

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Asmeninio archyvo nuotr.

Bai­gu­si Vil­niaus pe­da­go­gi­nį uni­ver­si­te­tą, 23 me­tų A. Mil­tie­ny­tė nu­siun­tė pra­šy­mą į Švie­ti­mo mai­nų pa­ra­mos fon­dą ir lai­mė­jo kon­kur­są an­glų kal­bą dės­ty­ti Por­tu­ga­li­jo­je, Por­to mies­to pra­di­nių kla­sių mo­kyk­lo­je. Šis pro­jek­tas tę­sis vi­sus moks­lo me­tus – iki bir­že­lio.

 

 

 

Di­rek­to­rė – vie­nuo­lė

 

 

 

Pra­di­nė mo­kyk­la Col­le­gio do Sar­dao, į ku­rią bu­vo pa­skir­ta Au­re­li­ja, – pri­va­ti. Ji pri­klau­so do­mi­ni­ko­nų or­di­no mo­te­rų vie­nuo­ly­nui. Čia vyks­ta daug re­li­gi­nių pa­mo­kė­lių, vie­nuo­lė yra ir mo­kyk­los di­rek­to­rė. Lan­ko šią mo­kyk­lą dau­giau­sia pa­si­tu­rin­čių tė­vų at­ža­los, nes moks­las jo­je ne­pi­gus.

 

Moks­lo me­tai šio­je ša­ly­je ofi­cia­liai pra­si­de­da rug­sė­jo 20 die­ną. Prieš pat moks­lo me­tų pra­džią at­vy­ku­si nau­jo­ji mo­ky­to­ja iš Lie­tu­vos iš pra­džių su­si­pa­ži­no su ko­le­go­mis mo­ky­to­jais, vie­nuo­lė­mis, mo­ki­nu­kais.

 

 

 

Ne­iš­lai­ko įtam­pos

 

 

 

An­glų kal­bos pa­mo­kas Au­re­li­ja dės­to pra­di­nu­kams – pir­mų-ket­vir­tų kla­sių mo­ki­nu­kams. Apie pa­mo­kas, trun­kan­čias iki pie­tų, kaip daž­niau­siai bū­na mū­sų mo­kyk­lo­se, ma­žie­ji por­tu­ga­liu­kai ga­li tik pa­sva­jo­ti. Ten jos trun­ka nuo de­vin­tos ry­to iki ket­vir­tos po­piet.

 

„Di­džiau­sias skir­tu­mas tarp mū­sų ša­lies ir Por­tu­ga­li­jos mo­kyk­lų sis­te­mos, ku­ris iš kar­to kri­to į akis, – pa­mo­kų truk­mė. Vy­res­nio­kai mo­kyk­lo­je iš­bū­na net iki šeš­tos va­ka­ro“, – pa­sa­ko­ja mo­ky­to­ja. Anot jos, mo­ki­niai la­bai per­vargs­ta, ne­iš­lai­ko įtam­pos ir daž­nai me­ta mo­kyk­lą. Por­tu­ga­li­ja už­ima vie­ną pir­mau­jan­čių vie­tų pa­gal me­tan­čių mo­kyk­lą moks­lei­vių skai­čių Eu­ro­pos Są­jun­go­je.

 

 

 

Iki mo­kyk­los – 50 ki­lo­met­rų

 

 

 

Ap­link di­džiuo­sius Por­tu­ga­li­jos mies­tus iš­si­dės­tę dau­gy­bė sa­te­li­tų – ma­žų mies­te­lių ir gy­ven­vie­čių. O mo­kyk­lų juo­se nė­ra. No­rin­tie­siems pa­siek­ti mo­kyk­lą pri­sie­i­na kas­dien su­kar­ti po pen­kias­de­šimt ki­lo­met­rų ir tiek pat at­gal. Mū­sų kai­muo­se esan­čios mo­kyk­los, ku­rio­se mo­ko­si po tris­de­šimt ar dar ma­žiau vai­kų, – por­tu­ga­lų moks­lei­vių ir jų tė­ve­lių sva­jo­nė.

 

Bai­gęs mo­kyk­lą jau­ni­mas ne­tu­ri ką veik­ti Por­tu­ga­li­jo­je, nes ne­dar­bas – di­de­lė šios ša­lies pro­ble­ma. Daž­niau­siai vie­nin­te­lė iš­ei­tis jau­ni­mui lie­ka už­sie­nis. Tai­gi dau­ge­lis net mo­kyk­los suo­le ne­iš­sė­di iki bran­dos eg­za­mi­nų ir dar­bo ieš­ko­ti pra­de­da nuo aš­tun­tos-de­vin­tos kla­sės. Nors vi­du­ri­nis moks­las Por­tu­ga­li­jo­je yra pri­va­lo­mas, bet, anot pa­šne­ko­vės, kas ten juos su­gau­dys – pa­li­ko mo­kyk­lą ir len­kia nu­ga­ras apel­si­nų ar ab­ri­ko­sų plan­ta­ci­jo­se. Ar­ba sa­vo ma­žo­mis vai­kiš­ko­mis ko­jy­tė­mis min­do vy­nuo­ges vy­nui.

 

Pas­ta­ruo­ju me­tu Por­tu­ga­li­jos vy­riau­sy­bė vyk­do spe­cia­lią pro­gra­mą su­au­gu­sie­siems, ne­bai­gu­siems mo­kyk­los ir nu­spren­du­siems tęs­ti moks­lus. Jiems iš­kel­ta vie­nin­te­lė są­ly­ga – kad dar­bas ne­truk­dy­tų moks­lams, jie pri­va­lo ne­dirb­ti. Ta­čiau vals­ty­bė įsi­pa­rei­go­ja kas mė­ne­sį jiems mo­kė­ti po 500 eu­rų.

 

 

 

Mo­ky­to­jus va­di­na var­dais

 

 

 

Dar vie­nas skir­tu­mas, su ku­riuo su­si­dū­rė jau­no­ji mo­ky­to­ja, ly­gin­da­ma mū­sų ša­lies ir Por­tu­ga­li­jos moks­lo sis­te­mas, tai la­bai ak­ty­vus tė­vų da­ly­va­vi­mas mo­ky­mo pro­gra­mo­je bei mo­kyk­los gy­ve­ni­me. „Tu­ri­me mo­kyk­los in­ter­ne­ti­nę sve­tai­nę, ku­rio­je kas­dien tal­pi­na­me me­džia­gą apie veik­lą mo­kyk­lo­je. Tė­vai pa­tys ga­li įver­tin­ti dar­bo pa­mo­ko­se re­zul­ta­tus“, – pa­sa­ko­ja mo­ky­to­ja.

 

Kla­sė­se pa­pras­tai mo­ko­si apie tris­de­šimt vai­kų. Sa­vo mo­ky­to­jus jie va­di­na var­dais. Lie­tu­vės mo­ky­to­jos var­das jiems – jo­kia eg­zo­ti­ka. „Por­tu­ga­lai ir­gi tu­ri var­dą Au­re­li­ja. Vai­kai jį trum­pi­na ir va­di­na ma­ne Au­ra“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.

 

Su­val­dy­ti links­mų, jud­rių bei triukš­min­gų por­tu­ga­liu­kų bū­rį, anot Au­re­li­jos, nė­ra pa­pras­ta. „Vi­si jie la­bai mie­li. At­ėję į pa­mo­kas pir­miau­sia pri­bė­ga bu­čiuo­tis. Du  pa­kšte­lė­ji­mai į skruos­tus – taip tra­di­ciš­kai svei­ki­na­si vi­si por­tu­ga­lai. Gat­vė­je su­si­ti­kę pa­žįs­ta­mą taip pat nuo to pra­de­da po­kal­bį“, – pa­sa­ko­ja Au­re­li­ja.

 

 

 

Šo­kiai, dai­nos ir „pro­tin­go­sios len­tos“

 

 

 

Mo­ky­mo­si pro­ce­sas vyks­ta žai­dy­bi­ne for­ma – pa­mo­ko­se nuo­lat skam­ba dai­nos, vai­kai šo­ka, žai­džia. Au­re­li­ja sa­ko, kad vai­kams la­bai pa­tin­ka smart bo­ard – „pro­tin­go­ji len­ta“. Spe­cia­lio­je len­to­je – ek­ra­ne – su­ra­šy­ti an­gliš­ki žo­džiai, o jų reikš­mės pa­vaiz­duo­tos pie­ši­nu­kais. Pra­di­nu­kai, at­pa­ži­nę pa­žįs­ta­mus žo­džius, tie­siog ran­ky­tė­mis ve­džio­da­mi po len­tą ga­li su­dė­lio­ti juos prie pie­ši­nė­lių.

 

Vai­kams tai at­ro­do links­mas žai­di­mas, o iš tik­rų­jų – rim­tas už­sie­nio kal­bos mo­ky­mo me­to­das. To­kios „pro­tin­go­sios len­tos“ Au­re­li­jai Lie­tu­vos mo­kyk­lo­se ma­ty­ti dar ne­te­ko.

 

Kom­piu­te­ris kny­gų iš mo­ky­mo­si pro­gra­mų ne­iš­stū­mė. Va­do­vė­liai ir kom­piu­te­ris Por­tu­ga­li­jos mo­kyk­lo­je da­li­ja­si ly­gio­mis tei­sė­mis. Dau­gu­ma va­do­vė­lių dar tu­ri prie­dus – kom­pak­ti­nius dis­kus.

 

Mo­ky­to­ja juo­kau­ja, kad pa­mo­ko­se vyks­tan­tis mo­ky­mo pro­ce­sas – abi­pu­sis: „Aš mo­kau juos an­glų kal­bos, jie ma­ne – kal­bė­ti por­tu­ga­liš­kai ir ga­min­ti por­tu­ga­liš­kus pa­tie­ka­lus.“ Per mo­kyk­los Ka­lė­dų šven­tę gies­mę „Džiaugs­min­gų šven­tų Ka­lė­dų“ por­tu­ga­liu­kai vi­su bal­su trau­kė lie­tu­viš­kai. Au­re­li­ja su­pa­žin­di­no sa­vo pra­di­nu­kus su kar­pi­nių tech­ni­ka, ku­rią mes ži­no­me nuo pat vai­kys­tės, kuo­met iš po­pie­riaus kar­py­da­vom snai­ges. „Jie gi snie­go nė­ra ma­tę, tai ir snai­gių ne­kar­po“, – šyp­so­si mer­gi­na.

 

Moks­lei­viai nė ne­įsi­vaiz­duo­ja, kad į pa­mo­kas bū­tų ga­li­ma at­ei­ti be uni­for­mos – gel­to­nų džem­pe­rių ar marš­ki­nė­lių bei tam­siai mė­ly­nų si­jo­nu­kų ir kel­nių. Uni­for­ma Por­tu­ga­li­jo­je pri­va­lo­ma net dar­že­li­nu­kams.

 

 

 

Lie­tu­va – kol kas sva­jo­nė­se

 

 

 

Ką veiks pa­si­bai­gus pro­jek­tui? „Por­tu­ga­li­jo­je lik­ti – be­veik jo­kių per­spek­ty­vų. Ten ir sa­vų mo­ky­to­jų so­čiai pri­kep­ta, o dar­bo nė­ra. La­biau­siai no­rė­čiau dirb­ti Lie­tu­vo­je. Bet tik to­kiu at­ve­ju, jei mū­sų mo­kyk­lo­se bū­tų nor­ma­lios są­ly­gos. Ma­tyt, kol kas teks gal­vo­ti apie ki­tus tarp­tau­ti­nius pro­jek­tus, ki­to­se ša­ly­se“, – svars­to A. Mil­tie­ny­tė.

 

Ji ap­gai­les­tau­ja, kad liūd­ną pa­tir­tį su­si­ras­ti dar­bą Lie­tu­vo­je ji ma­to iš sa­vo gru­pės drau­gų pa­stan­gų – iš dvi­de­šim­ties uni­ver­si­te­tą bai­gu­sių jau­nuo­lių tik vie­na mer­gi­na su­si­ra­do mo­ky­to­jos dar­bą. Dau­gu­ma emig­ra­vo į už­sie­nį, kur dir­ba įvai­rius dar­bus, o vie­na net sė­do prie ka­sos apa­ra­to „Ma­xi­mos“ par­duo­tu­vė­je.

 

Au­re­li­ja sa­ko, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga la­bai re­mia jau­nus mo­ky­to­jus, bet rei­kia pa­čiam do­mė­tis apie vyk­do­mus pro­jek­tus, da­ly­vau­ti kon­kur­suo­se. Į vie­ną pro­gra­mą mer­gi­na jau nu­si­tai­kė ir de­da vi­sas pa­stan­gas pa­gal ją įsi­dar­bin­ti nuo ki­tų moks­lo me­tų. „Dar va­sa­rą, pa­si­bai­gus moks­lams Por­to mo­kyk­lo­je, sva­jo­ju nu­vyk­ti į Por­tu­ga­li­jos pie­tus, pail­sė­ti prie van­de­ny­no“, – at­vi­rau­ja pa­šne­ko­vė. Nė­ra bu­vu­si ir Por­tu­ga­li­jos sos­ti­nė­je – Li­sa­bo­no­je. Šią ke­lio­nę mer­gi­na su­si­pla­na­vo pa­va­sa­rį.

 

 

 

Nuotr. Aurelija Mil­tie­ny­tė, lai­mė­ju­si Švie­ti­mo mai­nų pa­ra­mos fon­do kon­kur­są, an­glų kal­bą dės­to Por­tu­ga­li­jo­je.


Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Informacija apie parengtą elektros tinklų teritorijų planą. UAB GG LTU S1 yra parengusi 4999 kW galios saulės elektrinės Sodų g. 1, Šemetiškių k., Deltuvos sen., Ukmergės r. sav. elektros tinklų teritorijų planą. Su planu galima susipažinti plano rengėjo internetiniame puslapyje . Dėl papildomos informacijos kreiptis į UAB GG LTU S1 įgaliotą atstovę Poliną Kuznetsovą, el. p. polina.kuznetsova@greengenius.com

Vilkmerge restoranas

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų