„Be­veik vi­si dvi­ra­čiai yra nu­me­ruo­ti, tai­gi mes šias trans­por­to prie­mo­nes už­re­gist­ruo­da­vo­me ir įtrauk­da­vo­me į duo­me­nų ba­zę. Sa­vi­nin­kui bū­da­vo iš­duo­da­mas dvi­ra­čio pa­sas“, – jis sa­ko, kad tik ne­dau­ge­lis dvi­ra­čių sa­vi­nin­kų ži­no sa­vo dvi­ra­čio nu­me­rį – dau­ge­lis nė ne­įta­ria jį esant.

Ne­se­niai po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas ga­vo spe­cia­lių prie­mo­nių ver­tin­gų daik­tų žy­mė­ji­mui – gra­ve­rį bei spe­cia­laus ra­ša­lo. Pa­žen­kli­nus šiuo ra­ša­lu daik­tą, žy­mė­ji­mo pli­ka aki­mi įžiū­rė­ti ne­ga­li­ma. Jis iš­ryš­kė­ja tik pa­švie­tus žy­mė­tą vie­tą taip pat spe­cia­liai tam skir­ta lem­pe­le.

G. Ka­les­ny­kas tei­gia, kad pa­rei­gū­nams, su­ra­du­siems pas įta­ria­mus as­me­nis vog­tų daik­tų, bus leng­viau nu­sta­ty­ti jų sa­vi­nin­kus. Ant jų yra už­ra­šo­mas ir po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ko­das, o vi­sa in­for­ma­ci­ja su­ve­da­ma į ša­lies duo­me­nų ba­zę – taip ji tam­pa pri­ei­na­ma vi­siems po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tams.

Per po­rą sa­vai­čių į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą krei­pė­si tris­de­šimt uk­mer­giš­kių, pa­no­ru­sių pa­si­nau­do­ti šia pre­ven­ci­ne prie­mo­ne. Gy­ven­to­jai į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą at­ne­ša pa­žy­mė­ti mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus, fo­to­apa­ra­tus, vaiz­do ka­me­ras. Iš­si­kvie­tę pa­rei­gū­nus į na­mus, pra­šo už­dė­ti žen­klus ant te­le­vi­zo­rių, kom­piu­te­rių, vaiz­do, gar­so apa­ra­tū­ros. Pa­puo­ša­lų pa­žy­mė­ti pa­rei­gū­nai tech­ni­nių ga­li­my­bių ne­tu­ri.

G. Ka­les­ny­kas sa­ko, kad iš­gra­vi­ruo­ti žen­klus ant žie­do ar aus­ka­ro – tai jau per daug ju­ve­ly­riš­kas dar­bas. Ne­bent tai bū­tų ne­ma­žas auk­so lui­tas... „Bran­gių kai­li­nių taip pat ne­žy­mi­me. Po­nioms be­lie­ka ko­kio­je ne­ma­to­mo­je vie­to­je iš­si­siu­vi­nė­ti ant jų ini­cia­lus“, – pa­ta­ria jis.

Bran­giau­sias daik­tas, ku­rį po­li­ci­nin­kai įtrau­kė į sa­vo duo­me­nų ba­zę, – fo­to­apa­ra­tas, kai­nuo­jan­tis pen­kio­li­ka tūks­tan­čių li­tų.