Kon­kur­so lau­re­a­tus ir pri­zi­nin­kus iš­rin­ko iš ži­no­mų ša­lies me­no­ty­ri­nin­kų su­da­ry­ta ko­mi­si­ja. Tre­čio­ji vie­ta vaiz­duo­ja­mo­sios dai­lės sri­ty­je V. But­kui iš Bak­šio­nių kai­mo skir­ta už skulp­tū­rų cik­lą „Šven­to­ji duo­na“. Šiuo­se me­ni­nin­ko kū­ri­niuo­se at­si­spin­di se­no­sios diev­dir­bys­tės tra­di­ci­jos, kas­die­nė vals­tie­čio bui­tis, sak­ra­lus po­žiū­ris į duo­nos gi­mi­mą.

No­mi­nan­tai ap­do­va­no­ti Jur­bar­ko kraš­to mu­zie­ju­je vy­ku­sia­me ren­gi­ny­je. Bū­tent šia­me mu­zie­ju­je vei­kė „Auk­so vai­ni­ko“ kon­kur­so res­pub­li­ki­nio tu­ro pa­ro­da.

V. But­kus gi­mė 1965 m. Bak­šio­nių kai­me. Bai­gęs pra­di­nę Ste­po­na­vos mo­kyk­lą, Pa­bais­ko vi­du­ri­nę, mo­kė­si Kau­no miš­kų tech­ni­ku­me. Dirb­da­mas ei­gu­liu Še­šuo­lių miš­kuo­se, lais­va­lai­kiu už­si­i­mi­nė­da­vo dro­ži­mu – dar vai­kys­tė­je pa­mėg­tu ama­tu.

Pir­mą­jį įspū­din­gą kū­ri­nį – pen­kių met­rų aukš­čio gau­siai de­ko­ruo­tą kop­lyt­stul­pį, puo­šian­tį tau­to­dai­li­nin­ko na­mų so­dy­bą, au­to­rius nu­dro­žė 1993 m.

2010 m. Uk­mer­gės kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je su­reng­ta pir­mo­ji jo au­to­ri­nė pa­ro­da „Aki­mir­ka“. Me­ni­nin­kas da­ly­vau­ja įvai­riuo­se ple­ne­ruo­se, kon­kur­suo­se, tau­to­dai­li­nin­kų pa­ro­do­se. V. But­kaus dar­bai puo­šia baž­ny­čių šven­to­rius ir al­to­rius, žmo­nių so­dy­bas, ke­le­tą kū­ri­nių jis do­va­no­jo mu­zie­jams.

Anks­tes­niais me­tais tarp Vil­niaus ap­skri­ties kryž­dir­bys­tės meist­rų liau­dies me­no pa­ro­do­je „Auk­so vai­ni­kas 2010“ V. But­kus lai­mė­jo an­trą vie­tą.

Me­džio dro­žė­jas taip pat da­ly­va­vo Ro­kiš­ky­je vy­ku­sio­je XVI res­pub­li­ki­nė­je me­džio dro­žė­jų dar­bų kon­kur­si­nė­je pa­ro­do­je Lion­gi­no Šep­kos pre­mi­jai gau­ti. Čia jis ta­po pri­zo už ko­lek­ci­ją et­no­gra­fi­ne te­ma­ti­ka sa­vi­nin­ku. Skulp­to­rius bu­vo ap­do­va­no­tas už de­biu­tą.

Šio­je prieš me­tus vy­ku­sio­je pa­ro­do­je L. Šep­kos pre­mi­jos lau­re­a­tu bu­vo pa­skelb­tas ki­tas nu­si­pel­nęs mū­sų kraš­to me­ni­nin­kas – tau­to­dai­li­nin­kas Ri­man­tas Zin­ke­vi­čius.

To­kios pa­ro­dos, da­ran­čios įta­ką vi­sai Lie­tu­vos skulp­tū­rų rai­dai, ren­gia­mos nuo 1994 me­tų ir su­si­lau­kia di­de­lio me­džio dro­žė­jų su­si­do­mė­ji­mo. Tei­gia­ma, jog per ke­le­tą me­tų L. Šep­kos pre­mi­jos lau­re­a­to var­das ta­po pres­ti­ži­nis.

UŽ inf.