„Esu ne kar­tą lan­kiu­si jį na­muo­se – sie­nos ap­si­trau­kę juo­du pe­lė­siu, bu­te ne tik drėg­mė, bet ir bai­si smar­vė“, – sa­kė L. Vaiš­vi­lie­nė. Anot jos, dėl bu­to sie­no­mis bė­gan­čių ir na­mo rū­sy­je su­si­kau­pu­sių ka­na­li­za­ci­jos kla­nų iš­ky­la grės­mė už­si­krės­ti pa­vo­jin­go­mis li­go­mis – sal­mo­ne­lio­ze, šil­ti­ne.

Žmo­gus, pra­vė­ręs bu­to, iš ku­rio skli­do to­kia smar­vė, kad prieš įei­nant no­rė­jo­si už­si­kimš­ti no­sį, duris, ne­slė­pė aša­rų. Šluos­ty­da­ma­sis jau be­veik nie­ko ne­ma­tan­čias akis, 71 me­tų A. Če­reš­ka pa­sa­ko­jo, kad be­veik dve­jus me­tus yra pri­vers­tas ken­tė­ti to­kį gy­ve­ni­mą, kai sie­no­mis nuo­lat te­ka.  „Kad čia bū­tų tik van­duo... Ši­tas ka­na­li­za­ci­jos mėš­las kren­ta vi­sur – ant grin­dų, bal­dų, į akis. Ne­be­ži­nau, ką man ir da­ry­ti, kur kreip­tis“, – dū­sa­vo jis.

A. Če­reš­ka prieš dve­jus me­tus šį bu­tą nu­si­pir­ko už 20 tūks­tan­čių li­tų. Dar tiek pat kai­na­vo jo re­mon­tas. „Vai­kai, gy­ve­nan­tys Olan­di­jo­je, pa­sam­dė žmo­nes, pa­si­rū­pi­no, kad bu­tas bū­tų su­re­mon­tuo­tas. Pa­tys ma­tot, į ką jis pa­vir­to per trum­pą lai­ką. Ar­gi to­kia­me ga­li­ma gy­ven­ti? Ati­duo­čiau ar sa­vi­val­dy­bei, ar kam, kad tik man duo­tų ki­tą“, – sa­vo sva­jo­nes gau­ti so­cia­li­nį būs­tą iš sa­vi­val­dy­bės fon­do at­sklei­dė ne­įga­lu­sis.

Vy­ras skun­dė­si, kad ne tik sie­nos sto­ru pe­lė­sio sluoks­niu ap­si­trau­kė – pū­va dra­bu­žiai, per me­tus su­trū­ni­jo pa­ta­ly­nė. Anot A. Če­reš­kos, to­kio­mis są­ly­go­mis gy­ven­da­mas svei­kas žmo­gus su­sirg­tų, o ką jau kal­bė­ti apie jį – sun­kų li­go­nį.

UAB Uk­mer­gės bu­tų ūkio di­rek­to­rius Jo­nas Rin­ke­vi­čius pa­ti­ki­no, kad pe­lė­siu ap­au­gu­sios bu­to sie­nos – ne tik prieš pus­an­trų me­tų iš­si­lie­ju­sios ka­na­li­za­ci­jos pa­sek­mė. „Kiek ži­nau, pas­ta­ruo­ju me­tu nie­ko pa­na­šaus nu­ti­kę ne­bu­vo. Bet gry­bas įsi­vei­sė, ka­dan­gi bu­te ne­pa­kan­ka­mai šil­ta – pir­mas aukš­tas, apa­čioj drėg­nas rū­sys. Ša­lia už sie­nos – ne­šil­do­mos pa­tal­pos, kiau­ri lan­gai“, – sa­ko jis.

Di­rek­to­rius pa­ža­dė­jo, kad Bu­tų ūkio dar­buo­to­jai pa­tik­rins šil­dy­mo sis­te­mą ir, jei at­ras ge­di­mų, juos pa­ša­lins. „Ma­nau, kad pa­si­siū­ly­si­me žmo­gui už mi­ni­ma­lų mo­kes­tį pa­re­mon­tuo­ti lan­gus, kad lau­ko oro šil­dy­ti ne­rei­kė­tų“, – sa­ko di­rek­to­rius.

Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Val­do­nė Gi­nai­tie­nė sa­ko, kad to­kie pra­šy­mai, kai žmo­nės siū­lo­si ati­duo­ti sa­vo ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą sa­vi­val­dy­bei ir pa­gei­dau­ja gau­ti so­cia­li­nį būs­tą, – jai ne nau­jie­na. Šiuos klau­si­mus, ga­vu­si as­me­nų pra­šy­mus nuo­sa­vy­bę pa­keis­ti į so­cia­li­nį būs­tą, spren­džia sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba. Anot ve­dė­jos, A. Če­reš­ka sa­vo pra­šy­mą, ad­re­suo­tą ra­jo­no me­rui ar­ba ta­ry­bai, tu­rė­tų iš­dės­ty­ti raš­tu.