S. Jac­kū­nas ne­si­ti­ki, kad ak­ty­ves­ni bus ir ki­tų mies­to se­niū­nai­ti­jų rin­ki­mai. „Vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais dirb­ti nie­kas ne­no­ri“, - pa­ste­bi. Ka­dai­se dir­bęs Pi­vo­ni­jos se­niū­nu jis pats pir­ma­sis ra­jo­ne ėmė­si ini­cia­ty­vos sa­vo pa­gal­bi­nin­kais skir­ti vi­suo­me­ni­nin­kus – se­niū­nai­čius. Įkur­tos se­niū­nai­ti­jos vė­liau ta­po ben­druo­me­nių bran­duo­liais. S. Jac­kū­no įsi­ti­ki­ni­mu, ne vie­ne­rius me­tus gy­vuo­jan­čių kai­mo ben­druo­me­nių ir da­bar ku­ria­mų se­niū­nai­ti­jų veik­la dub­liuo­sis, tad ins­ti­tu­ci­jos, ku­rių stei­gi­mui da­bar ski­ria­ma daug ener­gi­jos ir lai­ko, – vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­gos.

Pir­mo­ji kai­miš­ka Uk­mer­gės ra­jo­no se­niū­ni­ja, pa­ban­džiu­si iš­si­rink­ti sa­vo se­niū­nai­čius, bu­vo Vi­diš­kiai. Pa­gal te­ri­to­ri­ją jie su­skirs­ty­ti į pen­kias se­niū­nai­ti­jas. Ne­se­niai čia ban­dy­ta rink­ti Šven­tu­pės ir Re­čio­nių se­niū­nai­čius, ta­čiau rin­ki­mai ne­pa­vy­ko. Šven­tu­pė­je ne­bu­vo pa­siū­ly­ti kan­di­da­tai, Re­čio­ny­se kan­di­da­tų bū­ta, ta­čiau į rin­ki­mus ne­su­si­rin­ko rei­kia­mas žmo­nių skai­čius.

Pa­gal ga­lio­jan­čią tvar­ką se­niū­nai­ti­jo­se, ku­rio­se gy­ve­na dau­giau nei 500 gy­ven­to­jų, į rin­ki­mus tu­ri at­ei­ti ne ma­žiau kaip 200 rin­kė­jų.

Spa­lio mė­ne­sį se­niū­nai­čių rin­ki­mai nu­ma­ty­ti dau­gu­mo­je kai­mo ir mies­to se­niū­nai­ti­jų. Se­niū­nams šie rin­ki­mai – di­de­lis rū­pes­tis. Ten­ka su­da­ry­ti gra­fi­kus, pa­rink­ti vie­tą, su­da­ry­ti ko­mi­si­ją.

Tau­jė­nų se­niū­nė El­vy­ra Tu­lu­šie­nė sa­ko, kad kai ku­rio­se ma­žes­nė­se se­niū­nai­ti­jo­se net nė­ra jo­kios įstai­gos ar par­duo­tu­vės, tad rin­ki­mus teks reng­ti tie­siog ūki­nin­kų so­dy­bo­se ar net po at­vi­ru dan­gu­mi. Ne­leng­va už­duo­tis ir žmo­nes į rin­ki­mus su­kvies­ti, in­for­ma­ci­ją iš­pla­tin­ti. Tai kai­nuo­ja ir lai­ko, ir pi­ni­gų. Skau­džiau­sia, kad šio dar­bo re­zul­ta­tas ga­li bū­ti nu­li­nis.

Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo pa­to­bu­li­ni­mą, įpa­rei­go­jan­tį se­niū­ni­jas su­skirs­ty­ti į se­niū­nai­ti­jas, pri­ėmė pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Sei­mas.

Lie­tu­vo­je ši pa­tai­sa su­lau­kė ašt­rios kri­ti­kos. Dar ne­pra­dė­toms steig­ti se­niū­nai­ti­joms bu­vo pa­skelb­tas nuosp­ren­dis, kad jos ne­pri­gis, nes se­niū­nai­čių pa­rei­gos dub­liuo­sis su ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kų dar­bu. Be to, sun­ku ras­ti ak­ty­vių ir no­rin­čių vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais dar­buo­tis ly­de­rių.

Ti­kė­ta­si, kad Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo pa­tai­sos bus at­šauk­tos ir kur­ti se­niū­nai­ti­jų ne­rei­kės. To­kią vil­tį puo­se­lė­jo ne vie­no ra­jo­no, taip pat ir Uk­mer­gės, va­do­vai.

Ta­čiau mū­sų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės veik­lą ku­ruo­jan­čiam Vy­riau­sy­bės at­sto­vui nu­ro­džius nu­tar­ta se­niū­nai­čių rin­ki­mų ne­ati­dė­lio­ti.

Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Juo­zas Varž­ga­lys įsi­ti­ki­nęs, kad stei­gia­mos ins­ti­tu­ci­jos yra iš anks­to pa­smerk­tos. Pa­grin­di­nė kliū­tis – žmo­nių abe­jin­gas po­žiū­ris į ly­de­rių rin­ki­mus. „Jei į rin­ki­mus at­ei­na du žmo­nės - tai jau vis­ką pa­sa­ko”, - svars­to ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius.