Pa­si­ro­do, moks­lei­viams šian­dien daug leng­viau per­teik­ti prieš­ka­rio Lie­tu­vos gy­ve­ni­mą nei 20 me­tų se­nu­mo kru­vi­nuo­sius Sau­sio 13-osios įvy­kius. Mu­zie­jus ne­tu­ri nė vie­nos nuo­trau­kos ar ki­to eks­po­na­to, įro­dan­čio, kad sau­sio 13-ąją tarp Par­la­men­to ar te­le­vi­zi­jos bokš­to gy­nė­jų bū­ta ir uk­mer­giš­kių.

Uk­mer­gės kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus vyr. rin­ki­nių sau­go­to­ja Kris­ti­na Da­ru­lie­nė pa­sa­ko­jo, kad ren­giant pa­ro­dą, skir­tą Sau­sio 13-osios įvy­kiams at­min­ti, vi­sus to me­to vaiz­dus te­ko sko­lin­tis. Ske­nuo­tus nuo­trau­kų vaiz­dus šiai pa­ro­dai pa­sko­li­no Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis mu­zie­jus.

Uk­mer­giš­kiai do­mė­jo­si, gal šio mu­zie­jaus dar­buo­to­jai tu­ri nuo­trau­kų, ku­rio­se bū­tų ma­ty­ti uk­mer­giš­kiai, kru­vi­no­sio­mis sau­sio die­nomis bu­dė­ję sos­ti­nė­je. Ta­čiau to­kių vaiz­dų ko­le­goms ap­tik­ti ne­pa­vy­ko. Ten įam­žin­ti žmo­nės iš vi­sos Lie­tu­vos, o ne at­ski­rų re­gio­nų.

Ki­ta mu­zie­ju­je šią sa­vai­tę ati­da­ro­mos pa­ro­dos „1991 m. sau­sio 13-osios įvy­kių kro­ni­ka“ da­lis – įvy­kių kro­ni­kos ir nu­ken­tė­ju­sių as­me­nų biog­ra­fi­jos. Šie teks­tai bei nu­ken­tė­ju­sių­jų nuo­trau­kos bu­vo pa­sko­lin­ti iš LR Sei­mo in­ter­ne­ti­nio tin­kla­pio.

Vis­kas, ką Uk­mer­gės kraš­to­ty­ros mu­zie­jus sau­go sa­vo ar­chy­vuo­se iš 20 me­tų se­nu­mo sau­sio įvy­kių, – jau po kru­vi­nų­jų įvy­kių Uk­mer­gės gy­nė­jų ruoš­tas pla­ka­tas ir su­seg­tos to me­to vie­ti­nės spau­dos iš­kar­pos.

K. Da­ru­lie­nė ma­no, kad 1991 me­tų įvy­kių nuo­trau­kų mu­zie­jus ne­tu­ri dėl ke­lių prie­žas­čių. Pir­miau­sia – tuo me­tu la­bai ma­žai kas fo­to­gra­fuo­da­vo. Ki­tas da­ly­kas – tas lai­kas bu­vo ne­fik­suo­ja­mas, nes jis bu­vo lyg ir sa­vai­me su­pran­ta­mas da­ly­kas. Ta­da la­bai ma­žai kas su­vo­kė gy­ve­ną is­to­riš­kai be­ ga­lo svar­bių įvy­kių ver­pe­te. Ma­žai kas su­vo­kė, kad to­kie kad­rai yra is­to­ri­ja.

Pa­šne­ko­vės ma­ny­mu, yra ir dar vie­na svar­bi prie­žas­tis, ko­dėl, re­gis, ne­to­li­mos is­to­ri­jos re­lik­vi­jų nė­ra mu­zie­ju­je, – bai­mė. Žmo­nės, ma­tyt, tie­siog bi­jo­jo be­si­drie­kian­čio KGB šlei­fo.

Tai, kad yra la­bai ma­žai ne tik Sau­sio 13-osios, bet ir Są­jū­džio lai­kų nuo­trau­kų, by­lo­ja ir ne­se­niai ša­lies aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­den­tų pa­tir­ti įspū­džiai. Ban­dy­da­mi su­rink­ti to laik­me­čio fo­to­gra­fi­jas jie įsi­ti­kino, kad tai be­veik ne­įma­no­ma. Jų nė­ra. Žmo­nės tie­siog šiaip sau prie ba­ri­ka­dų ar su tri­spal­vė­mis ran­ko­se ne­si­fo­tog­ra­fa­vo.

K. Da­ru­lie­nė sa­ko, kad jos pa­čios na­muo­se yra vie­nin­te­lė tą me­tą at­spin­din­ti nuo­trau­ka: jo­je – vy­ras Egi­di­jus ša­lia tri­spal­vės. Mu­zie­ji­nin­kė ma­no, kad pa­na­šių nuo­trau­kų ga­li tu­rė­ti ir dau­giau uk­mer­giš­kių. Jei šie itin re­ti is­to­ri­jos kad­rai pa­siek­tų mu­zie­jų, jei mu­zie­jų pa­siek­tų ra­šy­ti­niai gy­vų­jų liu­di­nin­kų pri­si­mi­ni­mai, gal, ren­giant ki­tą ju­bi­lie­ji­nę pa­ro­dą, eks­po­na­tų sko­lin­tis ne­rei­kė­tų.

Tie­sa, yra dar vie­na pro­ble­ma – is­to­ri­nių ver­ty­bių mu­zie­jus nu­pirk­ti ne­tu­ri jo­kių šan­sų – jau dve­jus me­tus už pi­ni­gus Uk­mer­gės kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je ne­bu­vo įsi­gy­tas nė vie­nas eks­po­na­tas. Tam tie­siog nė­ra pi­ni­gų. Tad nuo­trau­kas mu­zie­jui ga­li­ma ar­ba do­va­no­ti, ar­ba leis­ti nu­ske­nuo­ti.