Kaziukas – šimtmečių tradicijas tęsianti tautos šventė. O štai kovo aštuntosios tarptautinės moters dienos ištakos – dar senesnės. Jos siekia Antikos laikus. Tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio. Tą dieną netgi karai turėdavo būti nutraukti, kad kariai galėtų būti su savo moterimis.
Dabartinė moters diena pradėta švęsti po to, kai 1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje aktyvi moterų teisių gynėja Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises.
Tarybų Sąjungoje ta šventė net buvo paskelbiama nedarbo diena.
Tikriausiai niekas nepaneigs, kad pats gražiausias šios šventės momentas – gėlės moterims. O pati idėja – kova už lygias teises šiandien ne pati aktualiausia nūdienos problema.
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, pernai Lietuvoje moterys sudarė 39,2 procento visų teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų. Tai vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje.
Be to, moterų nedarbo lygis didėja lėčiau nei vyrų. Pernai darbo neturėjo 85,3 tūkst. moterų ir 139,8 tūkst. vyrų. Vyrų nedarbo lygis praėjusiais metais buvo 17 procentų ir per metus išaugo 2,8 karto, o moterų – 10,4 procento ir per metus išaugo 1,9 karto.
Kovo 11-ąją minėsime dar vieną šventę – savo tėvynės valstybingumo atgavimo dvidešimties metų jubiliejų. Kokia bus ta šventė, priklausys tik nuo mūsų. Ar tik pikti priekaištai dėl privalomos iškelti vėliavos, ar tik džiaugsmas dėl laisvadienio, ar tik politinė pareiga nunešti prie paminklo gėlių.
Nors tos vienybės, kokią jutome prieš dvidešimt metų, tikriausiai nepajusime, pabūkime bent mintyse, bent trumpam ne tik moterimis, vyrais, mamomis, tėčiais, bedarbiais, verslininkais, moksleiviais, pensininkais. Pabūkime, bent trumpam, savo viduje lietuviais...