Didžioji savaitė. Nevalia bartis, skolintis ir pavydėti. Ypač Didįjį šeštadienį, nes nesiseks gyventi... Tačiau niekas neuždraus juokauti, šmaikštauti, nes balandžio pirmoji – juokų ir melagių diena. Jei šią dieną kitų neapgausi, tai pats būsi kitų aštrialiežuvių apmautas...
Balandžio mėnesio pavadinimas ir kilmė – “paukštiška”, kaip ir kitų pavasario mėnesių. Bibliniam personažui Nojui alyvos šakelę snape ir žinią apie tvano pabaigą taip pat atnešė balandis...
Balandžio pirmąją pasaulis švenčia Paukščių dieną. Šiuos metus Lietuvos ornitologų draugija paskelbė baltojo gandro metais. Šis nacionalinis lietuvių paukštis – visų gerbiamas ir mylimas. Jų įsikūrimas sodyboje – garbės ir laimės simbolis. Žmonės sako: “Jei gandrą nušausi – ranka nudžius”. Pamačius gandrą pirmą kartą moterys turi skarelės kertėj mazgelį užrišti – tada gerai megsis agurkai...
Mūsų šalyje peri trylika tūkstančių gandrų porų. Baltieji sparnuočiai iš tolimosios Afrikos – savo žiemojimo vietos – jau sausio mėnesį susiruošia Lietuvon ir tūkstančius kilometrų įveikia, kad pasiektų gimtinės lizdą. Baltieji gandrai jau suka ratus ir Ukmergės krašte.
Šiais metais šventos Velykos katalikams ir ortodoksams ateina tą pačią dieną. Taip pasitaiko tik vieną kartą per keletą metų. Jau Anapilin išėjęs popiežius Jonas Paulius II pasiūlė pradedant nuo trečiojo tūkstantmečio pirmųjų metų visiems krikščionims Velykas švęsti vienu metu, bet šis siūlymas taip ir liko be atsako.
Šviesios atminties dvasininkas Kazimieras Vasiliauskas taip prisiminė šventų Velykų laukimą: “Eidami išpažinties vieni kitų atsiprašydavome, ir manyčiau, kad toks vidinis žmogaus pasiruošimas prisikėlimo šventėms buvo būdingas visiems to meto žmonėms”. Kaip paprasta atrasti mažus, bet mielus dalykus, jausti Amžinybę valandoje!
Palaiminto prisikėlimo ryto! Kartais pasaulis telpa ir kaimo bažnytėlės lange...