Da­bar vi­si me­na­me – sė­dant į lėk­tu­vą jau­tė­si be­ga­li­nis sau­gu­mo jaus­mas. Juk kas ga­li nu­tik­ti lei­džian­tis į ke­lio­nę drau­ge su svar­biau­siu ša­lies žmo­gu­mi?

Tik­riau­siai tą pa­tį gal­vo­jo ir į Ka­ty­nės tra­ge­di­jos mi­nė­ji­mą ke­lia­vę Len­ki­jos de­le­ga­ci­jos na­riai. De­ja, li­ki­mas lė­mė ką ki­ta.

Len­ki­jos eli­to žū­tis šia sa­vai­tę iš pir­mų­jų laik­raš­čių pus­la­pių ir ži­nių lai­dų iš­stū­mė  mū­sų ša­lies įvy­kius. Vie­nas iš jų – Sei­mo ne­pri­ta­ri­mas tie­sio­gi­niams me­rų rin­ki­mams.

Nors, anot ap­klau­sų, dau­gu­ma gy­ven­to­jų bei pa­ti ša­lies va­do­vė Da­lia Gry­baus­kai­tė pri­ta­ria, kad me­rai bū­tų ren­ka­mi tie­sio­giai, Sei­mo na­riai nu­ta­rė ki­taip. Ne­di­de­le bal­sų per­sva­ra Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­soms jie ne­pri­ta­rė. Ką gi, viskas liks po se­no­vei. Pa­va­sa­rį iš­si­rink­si­me ta­ry­bas, o jų na­riai tar­pu­sa­vy­je nu­spręs, kas taps ra­jo­no va­do­vu.

Ki­ta ver­tus, ką ga­li ži­no­ti, kaip čia ge­riau. Juk ir Sei­mą rin­ko­me pa­tys, o da­bar vie­ni ki­tiems bru­kam prie­kaiš­tus: ką iš­si­rin­kom, tą ir tu­ri­te...

Tra­ge­di­ja pra­si­dė­ju­si ši ba­lan­džio sa­vai­tė Lie­tu­vo­je baig­sis pra­smin­gu ren­gi­niu – šva­ri­ni­mo­si ak­ci­ja „Da­rom“. Vi­suo­se mies­tuo­se žmo­nės ap­si­gin­kluos šiukš­lių mai­šas, pirš­ti­nė­mis, kas­tu­vais, grėb­liais ir ke­liaus kuop­ti pa­lau­kių, pa­miš­kių, par­kų ir grio­vių.

Ta­čiau kai ku­rie uk­mer­giš­kiai į šią ak­ci­ją žiū­ri kiek skep­tiš­kai ir sa­ko, kad mū­sų mies­te tal­kos or­ga­ni­zuo­ja­mos kiek­vie­ną pa­va­sa­rį jau dau­giau nei 10 me­tų. O at­ėjo „Da­rom“ ir, at­ro­do, kad be šios ak­ci­jos ren­gė­jų pa­tys ne­pa­jėg­tu­me tal­kų su­reng­ti ir po žie­mos ap­si­kuop­ti.

Po­li­ti­kams bei be­si­brau­nan­tiems į po­li­ti­ką tal­ka – pui­ki pro­ga pa­ro­dy­ti sa­ve. O to pa­si­ro­dy­mo šie­met vi­siems oi kaip dar rei­kės. Vie­ni ra­šys pa­reiš­ki­mus, ki­ti or­ga­ni­zuos ren­gi­nius, šelps ne­įga­liuo­sius, rengs kon­kur­sus, sa­kys kal­bas prie pa­min­klų, žars­tys pa­ža­dus, gir­sis nu­veik­tais dar­bais. Ir vi­sa tai dėl vie­no šven­to rei­ka­lo – rin­ki­mų.