Kas bū­tų, jei pa­vo­jin­gas de­be­sis nu­si­leis­tų že­myn ir šio­mis die­no­mis pa­ly­tų? Ne­ri­mau­ja­ma ir dėl sie­ros, chlo­ro ir fluo­ro jun­gi­nių, ku­rių po­vei­kis žmo­nėms ga­li bū­ti ne­nu­spė­ja­mas. Moks­li­nin­kai sa­ko, kad jie ga­li už­terš­ti van­de­nį, tie­sio­giai pa­kenk­ti au­ga­lams bei pa­veik­ti žmo­nių kvė­pa­vi­mo ta­kus.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­kos Pul­mo­no­lo­gi­jos ir aler­go­lo­gi­jos cen­tro di­rek­to­rius gy­dy­to­jas pul­mo­no­lo­gas Re­mi­gi­jus Val­de­ma­ras Nar­gė­la sa­ko, kad bet ko­kiu at­ve­ju rei­kė­tų pa­si­sau­go­ti. Ypač as­me­nims, ser­gan­tiems lė­ti­nė­mis plau­čių ir kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis, ir aler­giš­kiems žmo­nėms. „Juk tai ir che­mi­nės me­džia­gos, ir sun­kios me­cha­ni­nės da­le­lės, dir­gi­nan­čios kvė­pa­vi­mo ta­kus bei vei­kian­čios kaip aler­ge­nas. Rei­kė­tų apie tai pa­gal­vo­ti ir to­kiems žmo­nėms bū­ti lau­ke tik ne­iš­ven­gia­mu at­ve­ju“, – per­spė­ja jis.

To­kiu pa­ta­ri­mu gal ir bū­tų įma­no­ma pa­si­nau­do­ti gū­dų vi­dur­žie­mį, ta­čiau pa­va­sa­rio sau­lu­tei nu­švi­tus pa­ti gam­ta tie­siog šauk­te šau­kia. Ir dar­bas dar­bą ve­ja. Šur­mu­liuo­ja pa­va­sa­ri­nės tal­kos, sa­vait­ga­liais kir­ba so­dų ben­dri­jos.

Šį šeš­ta­die­nį ūki­nin­kų tur­ga­vie­tė­je vyks pa­va­sa­ri­nė mu­gė. Pre­kei­viai iš mū­sų ir ap­lin­ki­nių ra­jo­nų siū­lys vais­me­džių, vaisk­rū­mių bei de­ko­ra­ty­vi­nių au­ga­lų so­di­nu­kų. Ne vie­na­me so­de po to­kios at­šiau­rios žie­mos pra­re­tė­jo ne tik eg­zo­tiš­kų, bet ir mū­sų są­ly­go­mis au­gi­na­mų au­ga­lų.

Tie­sa, ga­li­ma ko­kį sa­vait­ga­lį leis­ti sau pa­si­mu­liuo­ti nuo lau­ko dar­bų. Pa­vyz­džiui, kad ir su kny­ga ran­ko­se. Tuo la­biau, kad bū­tų ne­sun­ku ras­ti ir ki­tą pa­tei­si­na­mą prie­žas­tį – ne tik pa­de­be­sių dul­kes. Penk­ta­die­nį mi­nė­si­me Pa­sau­li­nę kny­gos ir au­to­ri­nių tei­sių die­ną. Ne­pa­tin­gė­ki­me iki bib­lio­te­kos nu­bėg­ti. Ne­se­niai vie­šo­sios bib­lio­te­kos dar­buo­to­jai su­gal­vo­jo, kaip gy­ven­to­jai ga­li keis­tis kny­go­mis tar­pu­sa­vy­je. Sto­vi ko­ri­do­riu­je len­ty­na, kur vie­ni ga­li na­mus ap­si­kuo­pę ir ne­be­rei­ka­lin­gą kny­gą ra­dę at­neš­ti ir pa­lik­ti, ki­ti ap­ti­kę tin­ka­mą par­si­neš­ti na­mo pa­skai­ty­ti. Tai­gi, da­lin­ki­mės kny­ga. Nes jos pa­skir­tis – ne kny­gų len­ty­no­je dul­kė­ti, o skai­ty­to­jo at­skleis­tai sa­vo iš­min­tį at­ver­ti.