Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

 

Ga­li­me at­si­kvėp­ti – pa­grin­di­nę me­tų ko­vą lai­mė­jo pa­va­sa­ris. Žie­ma pa­si­trau­kė į už­nu­ga­rį – dar sle­pia­si gi­les­niuo­se grio­viuo­se, miš­ko tan­ku­my­ne. Ta­čiau aukš­čiau ky­lan­ti ir šil­tes­nius spin­du­lius į že­mę siun­čian­ti sau­lė ne­truks pri­baig­ti pas­ku­ti­nes jos pa­jė­gas.

 

Leng­viau at­si­pu­čia­me ne tik to­dėl, kad at­gy­jan­ti gam­ta džiu­gi­na per­žiem pa­niu­ru­sias sie­las, bet ir to­dėl, kad su kiek­vie­na die­na ar­tė­ja šil­dy­mo se­zo­no pa­bai­ga. Iš­vy­dę va­sa­rio mė­ne­sio są­skai­tas, va­le­ri­jo­no la­šų tu­rė­jo grieb­tis ne vie­nas. Ir kaip ne­si­grieb­ti, jei dvie­jų kam­ba­rių bu­te gy­ve­nan­ti šei­ma už ši­lu­mą tu­ri at­sei­kė­ti dau­giau kaip pu­sę tūks­tan­čio li­tų.

Žmo­gus ste­buk­lin­gai ran­da sa­vy­je jė­gų iš­gy­ven­ti sun­kiau­sio­mis są­ly­go­mis. Tik tuo­met jo pil­na­ver­tis gy­ve­ni­mas virs­ta ag­re­sy­via ko­va už bū­vį. Ne­eg­zis­tuo­ja jo­kia sta­tis­ti­ka, kiek mū­sų var­to­si pu­sę nak­ties skai­čiuo­da­mi, kiek liks iš al­gos, at­ėmus mo­kes­čius už ši­lu­mą, van­de­nį, du­jas, elek­trą, šiukš­les, te­le­vi­zi­ją, in­ter­ne­tą, kre­di­tą už ne­se­niai įsi­gy­tą vi­ryk­lę ar skal­bi­mo ma­ši­ną, vai­kų dar­že­lį bei lan­ko­mus bū­re­lius. Ypač, jei ta al­ga – mi­ni­ma­li.

Kiek jos lie­ka brangs­tan­tiems mais­to pro­duk­tams, iš­au­ga­miems at­ža­lų dra­bu­žė­liams ir ava­ly­nei, hi­gie­nos prie­mo­nėms, pa­ga­liau – šei­mos pra­mo­goms?

Jei pa­ti­kė­tu­me ne­ofi­cia­lia sta­tis­ti­ka, mū­sų vi­suo­me­nės vi­di­nę būk­lę iš­duo­da vais­ti­nių apy­var­ta. Pa­tys far­ma­ci­nin­kai ne­sle­pia, kad jų ver­slas la­biau­siai kles­ti dėl ma­si­nio pir­ki­mo po­pu­lia­rių, be jo­kių re­cep­tų par­duo­da­mų la­šiu­kų, tab­le­ty­čių nuo pa­di­dė­ju­sio krau­jos­pū­džio, šir­dies rit­mo su­tri­ki­mo, ne­ra­maus mie­go ir ki­to­kių įtemp­to gy­ve­ni­mo su­ke­lia­mų simp­to­mų. Pa­de­da­mi re­kla­mų vi­si įgi­jo­me po an­trą pro­fe­si­ją – ta­po­me dak­ta­rais.

Tam tu­ri­me ir prie­žas­čių. Po grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos re­or­ga­ni­za­ci­jos pa­si­kei­tus tvar­kai, me­di­kų šau­kia­mės per cen­tri­nį pos­tą Vil­niu­je. Te­oriš­kai vis­kas tu­rė­jo vyk­ti sklan­džiai, ir gy­ven­to­jai pa­gal svei­ka­tos mi­nist­ro įsa­ky­mą mies­te grei­to­sios tu­ri su­lauk­ti per 15, kai­mo vie­to­vė­je – per 25 mi­nu­tes.

De­ja, prak­tiš­kai daž­niau­siai vyks­ta ki­taip. Sku­bi­ą­ją pa­gal­bą kvie­tu­sie­ji pa­sa­ko­ja me­di­kų lau­kę kur kas il­giau. Vie­nas J. Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vės gy­ven­to­jas ne­su­lau­kęs grei­to­sios puo­lė prie te­le­fo­no an­trą kar­tą. Tik tuo­met pa­aiš­kė­jo, jog me­di­kai li­go­nio ieš­ko J. Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je... Vil­niu­je.

Čia sa­vi­sau­gos ins­tink­tas duo­da sig­na­lą ne­pa­si­duo­ti nu­ne­ša­mai pe­si­mis­ti­nių min­čių tėk­mės. Tuo la­biau, kad už lan­go pa­va­sa­ris ir su su­ža­lia­vu­sio­mis rūgš­ty­nė­mis, svo­gū­nų laiš­kais ir ri­di­kė­liais gau­si­me vi­ta­mi­nų do­zę ir nu­si­pur­ty­si­me pas­ku­ti­nę žie­mos naš­tą.

{jcomments off}

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Daugiau šioje kategorijoje:

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų