Ši sa­vai­tė – pas­ku­ti­nė ko­vą. Jos įvy­kių sū­ku­ry­je ke­li lie­tu­viš­ki se­ria­lai – ne­si­bai­gian­tis FNTT ir in­tri­go­mis pul­suo­jan­tis Ke­džių šei­mos. Ir vie­nas, ir ki­tas – iš­tep­lio­tas įvai­rio­mis po­li­ti­nėmis spal­vo­mis bei at­spal­viais. Nie­ko ste­bė­ti­na – ar­tė­ja Sei­mo rin­ki­mai, ir nuo to, kaip šian­dien pa­si­ro­dys vi­suo­me­nei, ga­li pri­klau­sy­ti bū­si­mo­jo kan­di­da­to ket­ve­rių me­tų ge­ro­vė...

Uk­mer­gė­je ši sa­vai­tė pri­me­na ato­slū­gį po kra­tų ban­gos sa­vi­val­dy­bė­je, „Izo­ba­ro­je“ ir aukš­tų ra­jo­no val­di­nin­kų na­muo­se.

Kra­tos sa­vi­val­dy­bė­je – tik­rai ne kas­die­ni­nis įvy­kis. Ne­pai­sant to, ra­jo­no va­do­vai ne­ma­to pra­smės apie tai in­for­muo­ti gy­ven­to­jus. At­virkš­čiai – jei ne spau­da, mie­lai bū­tų nu­ty­lė­ję šiuos fak­tus.

Ki­ta ver­tus, sa­vi­val­dy­bė­je ir be pra­ne­ši­mų spau­dai yra kas veik­ti. Vie­na to­kių veik­lų – tei­sin­tis dėl įvai­rių skun­dų. Opo­zi­ci­ja jais yra už­ver­tu­si įvai­rias ša­lies ins­ti­tu­ci­jas, pro pa­di­di­na­mą­jį stik­lą nars­tan­čias be­veik vi­sus mū­sų mies­te įgy­ven­di­na­mus pro­jek­tus...

Nuo įtam­pos ir stre­so ga­lė­si­me pa­bėg­ti sek­ma­die­nį, ba­lan­džio 1-ąją – Me­la­gių die­ną. Iš­dai­gų ir juo­ko die­na nuo se­no yra mi­ni­ma ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Eu­ro­po­je. Se­niau ji tap­da­vo net sėk­mės bū­ri­mu. Ma­ny­ta: jei­gu tą die­ną nie­ko ne­pri­gau­si, bus ne­lai­min­gi me­tai.

Pas­ku­ti­nė šios sa­vai­tės die­na – Ver­bų sek­ma­die­nis. Tai reiš­kia, kad iki šven­tų Ve­ly­kų li­ko vie­na sa­vai­tė.

Dau­ge­ly­je ša­lių šią die­ną va­di­na Pal­mių sek­ma­die­niu – pa­gal Evan­ge­li­ją, Kris­tui įjo­jus į Je­ru­za­lę, žmo­nės jam po ko­jo­mis klo­ję pal­mių ša­kas. Tam įvy­kiui at­min­ti im­ta šven­tin­ti ver­bas.

Ta­čiau šios apei­gos su­si­ju­sios su pa­go­niš­kuo­ju me­džių kul­tu. Per pa­va­sa­rio šven­tes bū­da­vo gar­bi­na­mi anks­čiau­siai at­bun­dan­tys au­ga­lai. Ti­kė­ta, kad juo­se be­si­kau­pian­ti gy­vy­bės, au­gi­mo ir vai­sin­gu­mo jė­ga.

De­ja, Ve­ly­kų pa­pro­čiai tols­ta nuo mū­sų, o juos iš­krei­pia ve­ly­ki­nės ak­ci­jos pre­ky­bos cen­truo­se. Pre­ky­bi­nin­kai šian­dien nu­si­tai­kė net į mar­gu­čius – par­duo­tu­vė­se ga­li­ma įsi­gy­ti mar­gin­tų kiau­ši­nių. Ko­kiais tem­pais gy­ve­ni­me rei­kia lėk­ti, jei ne­bė­ra lai­ko pri­si­lies­ti prie šim­ta­me­čių tra­di­ci­jų...

Nuo pir­ma­die­nio pra­si­dės vie­nin­te­lė me­tuo­se to­kia – Di­džio­ji sa­vai­tė. Mū­sų se­no­liai su­si­lai­ky­da­vo nuo bet to­kių links­my­bių, lai­ky­da­vo­si griež­to pas­nin­ko, o penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį na­mai pa­kvip­da­vo ke­pa­mais py­ra­gais. Ar mū­sų na­mai prieš Ve­ly­kas kve­pės py­ra­gais?

{jcomments off}