Šią savaitę pradėjome minėdami Pilietinio pasipriešinimo dieną. Ji sugrąžino į praeito amžiaus aštuntąjį dešimtmetį, kuomet protestuodamas prieš sovietinį režimą Kaune susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta. Jaunuolis įvairioms interpretacijoms pasistengė užkirsti kelią, prieš tai juodu ant balto užrašęs: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Nors tuometinė valdžia darė viską, kad žmonės nesusirinktų į laidotuves, į gatves išėjo minia demonstrantų. Juos malšino per 7 tūkstančius draugovininkų, milicininkų, kareivių. Protesto akcijos dalyvius gaudė, tardė, mušė, įkalino.
Antradienį – pačiame pavasariniais žiedais skęstančio mėnesio viduryje – Tarptautinė šeimos diena. Ji – tarsi saitas, jungiantis svarbiausių šeimoje asmenų – Motinos ir Tėvo – dienas. Kas yra šeima? Atrodytų toks elementarus klausimas sukelia diskusijų net valstybiniu mastu.
Seimo nustatytą koncepciją, kad šeima laikomi tik susituokę ar buvę sutuoktiniai bei jų vaikai, sukritikavo Konstitucinis teismas. Jis pažymėjo, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama ne santykių išraiškos forma, bet jos turiniu: šeimos narių atsakomybe, supratimu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Pasirodo, kartais net ir paprastas sąvokas paaiškinti būna keblu.
Pastaruoju metu santuoka tampa kartų karų objektu. Daugelio jaunuolių požiūris į santuoką nedžiugina jų mamų bei močiučių. O šios vis sulaukti negali, kada gi dešimtmetį kartu su antrąja puse gyvenantys dukra ar sūnus pasipuoš aukso žiedu.
Santuokos, kaip stabilumą reiškiančių santykių, prestižą negailestingai griauna ir statistika – naujausi duomenys rodo, kad tūkstančiui gyventojų vidutiniškai tenka 5,7 santuokos ir 3 ištuokos.
Penktadienį Tarptautinės muziejų dienos proga sveikinsime mūsų istorijos sergėtojus – muziejininkus. Nepraeikime pro šalį, užsukime vidun. Išeisime turtingesni – geriau pažinę savo kraštą, jo žmones.
{jcomments off}