Valstybinis himnas – iškilminga giesmė, atskleidžianti šalies savitumą, neatsiejama ne tik nuo politinio, kultūrinio, visuomeninio gyvenimo. Nė vienos svarbios sporto varžybos neprasideda, nesugiedojus savo valstybės himno. Jo atlikimo tvarką reglamentuoja Valstybės himno įstatymas. Jis numato, kada himnas turi būti atliekamas arba grojamas. Todėl ir patys mažiausi mokinukai mokomi jį giedoti, kad suvoktų tautiškumo, patriotizmo, lietuviškumo esmę.
Tačiau pastebima, jog dažnas tautietis Marijono Mikutavičiaus „Tris milijonus“ moka daug geriau nei lietuviškąją giesmę. Pedagogai pasakoja iš tiesų nustembantys, kai kokiame nors oficialiame mokyklos renginyje pradinukas valstybės himną traukia iš širdies, o jo tėvelis tik nustebęs dairosi...
Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – diena sutampa su Vilniuje vykstančia viena svarbiausių šalies kultūrinių švenčių – Lietuvos moksleivių dainų švente. Trečiadienį prasidėjusi šventė „Mūsų vardas – Lietuva“ subūrė visos šalies jaunųjų dainininkų, muzikantų bei šokėjų kolektyvus. Šiai ypatingai progai dar pavasarį ėmė ruoštis ir Ukmergės atstovai. Jie vasaros atostogų su išsvajotu poilsiu bei nerūpestingu laisvalaikiu ligi šiol dar nepatyrė...
Į miškus patraukė grybų derliaus išsiilgę grybautojai. Pintinės jau pildosi gausiai sudygusiomis voveraitėmis, pirmaisiais baravykais. Dairantis į gamtą ir orus, prognozuojama, jog šiemet mėgstančiųjų grybauti laukia sėkmingesnis nei pernai sezonas.
Mėgautis malonumu rinkti miško gėrybes taip pat negalima bet kaip, mat turime Aplinkos ministerijos nustatytas Grybavimo Lietuvos miškuose taisykles. Jose kalbama ne tik apie galimus rinkti grybus ar miško paklotės saugojimą, bet ir leistiną kepurėlės skersmenį bei kitus panašius dalykus.
Teigiama, jog per metus Lietuvoje surenkama iki 2 milijonų kilogramų grybų, daugiausiai – voveraičių, baravykų, šilbaravykių, raudonviršių, žaliuokių. Išsirengusiesiems į tokią „medžioklę“ aplinkos apsaugos specialistai primena, jog nevalia niokoti nevalgomų grybų, samanų, šiukšlinti miško.