Ta­čiau pra­si­de­da ki­tas me­tas, o kar­tu su juo at­eis ki­tos pa­sa­kiš­kos aki­mir­kos. Nuo­sta­bios vo­ra­tin­kliais, pa­si­puo­šu­siais ry­ti­nės ra­sos dei­man­tais, spal­vo­mis žai­džian­čiais ma­gais vir­tu­siais me­džiais, ža­vios vis­ką ap­lin­kui ap­nik­sian­čia ra­my­be – lau­kų, gat­vių, mū­sų pa­čių ra­my­be...

Pa­si­tin­kant ru­de­nį, gam­to­je – vie­no­kie po­ky­čiai, o žmo­gaus gy­ve­ni­me – ki­ti.

Pa­si­mė­gau­ti pas­ku­ti­niais di­džiu­liais va­sa­ros iš­par­da­vi­mais siū­lo pre­ky­bi­nin­kai. Bruk­te bru­ka pa­sta­bas, jog įženg­ti į ru­de­nį pri­va­lo­me pa­si­kei­tę, sti­lin­gi, ne­bi­jo­da­mi ap­ran­gos iš­šū­kių.

Gal­vas spal­vin­gais se­zo­nais kvar­ši­na te­le­vi­zi­jos, gra­sin­da­mos at­bu­ki­mu, jei ne­įsi­jung­si­me dar vie­nos po­kal­bių lai­dos, nau­jo šo­kių pro­jek­to, ku­ria­me kol kas bu­čiuo­ja­ma­si dau­giau, ne­gu šo­ka­ma... Jei tik tai ir bus tran­sliuo­ja­ma tam­siais ru­dens va­ka­rais, ge­riau vi­sai ne­žiū­rė­ti te­le­vi­zo­riaus. Ir – ne­tu­rė­ti. Tie, ku­rie taip ir gy­ve­na, ti­ki­na jo­kios at­skir­ties nuo pa­sau­lio ne­jau­čian­tys.

Moks­li­nin­kai ir čia su­ran­da ter­pę įvai­riems sa­vo ty­ri­mams at­lik­ti. Vie­no to­kio ty­ri­mo iš­va­dos skel­bia, kad dau­giau­sia lai­ko prie te­le­vi­zo­riaus pra­lei­džia ne­lai­min­gi žmo­nės. Esą tarp jų – be­dar­biai ar­ba ki­taip skriau­džia­mais gy­ve­ni­mo be­si­jau­čian­tie­ji, ku­riems nie­ko ki­to ir ne­lie­ka: tik leis­ti die­nas, įsi­ste­bei­li­jus į kal­ban­čią dė­žę.

Lai­min­gi žmo­nės, anot ty­rė­jų, ran­da įdo­mes­nių veik­lų: skai­to, ku­ria, lan­ko­si ren­gi­niuo­se, dė­me­sio ver­to­se vie­to­se.

Lai­mės ieš­ko­ma įvai­riais bū­dais. Vie­niems ji – ga­li­my­bė įgy­ven­din­ti ne­ge­rus tiks­lus.

Skel­bia­ma, jog pas­ta­ruo­ju me­tu mer­gi­noms iš Lie­tu­vos pa­gau­sė­jo pa­siū­ly­mų už grei­tą ir dos­nų at­ly­gį su­da­ry­ti san­tuo­ką su Ai­ri­jo­je gy­ve­nan­čiais ne ES pi­lie­čiais. To­kių san­tuo­kų sie­kia­ma tam, kad, ga­vus lei­di­mą, bū­tų ga­li­ma gy­ven­ti ES ša­ly­se.

Am­ba­sa­da Dub­li­ne įspė­jo ne­su­si­vi­lio­ti pa­siū­ly­mais pa­si­pel­ny­mo tiks­lais su­da­ry­ti fik­ty­vias san­tuo­kas. At­krei­pia­mas dė­me­sys, jog vie­to­je pa­ža­dė­to už­mo­kes­čio mer­gi­na ga­li tap­ti ly­ti­nių ir smur­ti­nių nu­si­kal­ti­mų au­ka.

Ypač bud­rios tu­rė­tų bū­ti ir tos jau­nos mer­gi­nos, ku­rios, bai­gu­sios mo­kyk­las, nu­spren­dė nuo ru­dens iš­vyk­ti pa­dir­bė­ti į už­sie­nį, kad už­si­dirb­tų pi­ni­gų bū­si­moms stu­di­joms.