Rugsėjis visada priverčia pamąstyti apie tėvų ir vaikų santykius. Juk skubantį į mokyklą su kuprinėle vaiką išlydi mylintys tėvai. Bent jau taip turėtų būti ir, laimei, taip dažniausiai yra mūsų visuomenėje. Kiek rūpesčio tėvams dėl savo atžalų: kaip sūnui ar dukrai mokykloje sekasi, ar nieks nenuskriaudė, o parėjus namo – ar raktą turi, ar pavalgė, jei susirgo – ar išgėrė tabletę...
O kokia tuštuma, kai tas tavo pipiriukas auga, auga, užauga ir išskrenda iš namų...
Graudžių tėvų ir vaikų santykių liudininkais neseniai tapo daugiabučio, kuriame gyvenu, kaimynai. Į pensionatą susirinkusios pagyvenusios moterys išlydėjo vieno buto gyventoją.
Ši du sūnus užauginusi septyniasdešimties dar neturinti moteris daug metų gyveno viena. Išėjus į pensiją paskutiniu metu sirgo, tačiau kasdien išeidavo į lauką pasivaikščioti, bendraudavo su kitomis moterimis, kurios jai kaip galėdamos padėjo. Bet vaikai nutarė kitaip – jie įkalbėjo mamą palikti butą, kuriame pragyveno beveik 40 metų, ir keliauti į pensionatą. Pasiligojusi moteris atsispirti įkalbinėjimams neįstengė.
Tokių graudžių išleistuvių kaimynės dar nebuvo mačiusios. Sako pačios visokiais žodžiais gėdinusios prabangia mašina atvažiavusį išleistuvininkės sūnų ir jo žmoną. Niekas nebepadėjo – prabangiu automobiliu dviejų vaikų motina buvo išvežta Jasiuliškių pusėn...
Kaip statyti savo šeimos mūrą, kad vos susirgus nebūtum išvežtas iš savo namų, kad pirmoje vietoje būtų meilė, o ne turtai, kad vaikai iš bet kurio pasaulio kampelio norėtų grįžti pas tėtį ir mamą?
Ką kaltinti, jei mama saviems vaikams tampa našta?
Tuomet, kai savo pipiriuką už rankutės vedame į mokyklą, senatvė kiekvienam atrodo taip toli. Ir atrodo – bus dar kada bendrauti, bus dar kada kalbėtis. Tačiau slogios istorijos liudija – bendrauti, kalbėti, mylėti reikia ne rytoj, o šiandien.
Vienoje knygoje apie tėvus ir vaikus kalbama taip: tėvai – lankai, vaikai – strėlės. Strėlė nepriklauso lankui, bet lankininkas turi žinoti tikslą, kur jis nori paleisti strėlę. Deja, tėvai dažnai iššaudavo strėlę bet kaip, bet kur, be tikslo...