Nemažai diskusijų sukėlė pirmadienį vykęs istorijos egzaminas. Vieniems jis pasirodė sudėtingesnis, kitiems – paprastas. Tačiau juo sako nusivylę tie, kurie rengiantis egzaminui buvo mokomi analizuoti, interpretuoti užduotis. Vienos Vilniaus gimnazijos mokytoja ekspertė šį egzaminą pavadino orientuotu į nežinia ką, o jo sudarytojus – atitrūkusiais nuo šiuolaikinės švietimo sistemos. Imta dalytis nuomonėmis, jog mokiniams ne vien per istorijos pamokas į galvas brukama begalė nereikalingų dalykų, bet vėliau paaiškėja, kad neretas neturi supratimo apie esmę.
Savaitė šalyje pažymėta išskirtinai žiauriais nusikaltimais, nelaimėmis. Per žinias nuolat pranešama apie grobimus, prievartą, naujagimių žudymus, tragiškas eismo avarijas. Įsijungi televizorių, ir blogos naujienos užgožia visą vasaros žavesį...
Dėl šios priežasties kai kurie tautiečiai sako ir nežiūrį televizoriaus. Arba jo visai neturi. Nes televizija – tai arba kriminalai, arba tie patys visokių pupyčių paistalai, o dabar, vasarą, – jau rodyti šou, laidos...
Ketvirtadienį – šventas Antanas, nuo seno Lietuvoje vienas labiausiai garbinamų šventųjų. Antanines pasitikome, jau sulaukę šviežių braškių, žemuogių, sningant tuopų pūkams ir... pražydus liepoms.
Ši šventė lietuviams buvusi ypatinga, o žemdirbiams – dar svarbesnė, nes po jos pradėdavo šienapjūtę. Antaninės vadinamos bažnytine švente, todėl tądien daug melsdavosi šv. Antanui, prašydami apsaugoti nuo nelaimių, padėti rasti pradingusius daiktus.
Kraštietė aktorė Regina Varnaitė viename interviu pasakojanti, jog Smetonos laikais Antanines švęsdavo visa Ukmergė. Istoriniai šaltiniai byloja, kad tai buvusi viena iškilmingiausių švenčių Lėno, Užugirio kraštuose. Visur prigužėdavo svečių, o prezidentas Antanas Smetona atvykėliams į jo dvarą rengdavęs linksmybes, negailėdavęs alaus, vaikams saldainius dalindavęs.
Antaninės ir dabar Lietuvoje švenčiamos, rengiant atlaidus, kermošius, bendruomenėse sveikinami ir pagerbiami šio vardo turėtojai.