Ne­ma­žai dis­ku­si­jų su­kė­lė pir­ma­die­nį vy­kęs is­to­ri­jos eg­za­mi­nas. Vie­niems jis pa­si­ro­dė su­dė­tin­ges­nis, ki­tiems – pa­pras­tas. Ta­čiau juo sa­ko nu­si­vy­lę tie, ku­rie ren­gian­tis eg­za­mi­nui bu­vo mo­ko­mi ana­li­zuo­ti, in­ter­pre­tuo­ti už­duo­tis. Vie­nos Vil­niaus gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja eks­per­tė šį eg­za­mi­ną pa­va­di­no orien­tuo­tu į ne­ži­nia ką, o jo su­da­ry­to­jus – ati­trū­ku­siais nuo šiuo­lai­ki­nės švie­ti­mo sis­te­mos. Im­ta da­ly­tis nuo­mo­nė­mis, jog mo­ki­niams ne vien per is­to­ri­jos pa­mo­kas į gal­vas bru­ka­ma be­ga­lė ne­rei­ka­lin­gų da­ly­kų, bet vė­liau pa­aiš­kė­ja, kad ne­re­tas ne­tu­ri su­pra­ti­mo apie es­mę.

Sa­vai­tė ša­ly­je pa­žy­mė­ta iš­skir­ti­nai žiau­riais nu­si­kal­ti­mais, ne­lai­mė­mis. Per ži­nias nuo­lat pra­ne­ša­ma apie gro­bi­mus, prie­var­tą, nau­ja­gi­mių žu­dy­mus, tra­giš­kas eis­mo ava­ri­jas. Įsi­jun­gi te­le­vi­zo­rių, ir blo­gos nau­jie­nos už­go­žia vi­są va­sa­ros ža­ve­sį...

Dėl šios prie­žas­ties kai ku­rie tau­tie­čiai sa­ko ir ne­žiū­rį te­le­vi­zo­riaus. Ar­ba jo vi­sai ne­tu­ri. Nes te­le­vi­zi­ja – tai ar­ba kri­mi­na­lai, ar­ba tie pa­tys vi­so­kių pu­py­čių pais­ta­lai, o da­bar, va­sa­rą, – jau ro­dy­ti šou, lai­dos...  

Ket­vir­ta­die­nį – šven­tas An­ta­nas, nuo se­no Lie­tu­vo­je vie­nas la­biau­siai gar­bi­na­mų šven­tų­jų. An­ta­ni­nes pa­si­ti­ko­me, jau su­lau­kę švie­žių braš­kių, že­muo­gių, snin­gant tuo­pų pū­kams ir... pra­žy­dus lie­poms.

Ši šven­tė lie­tu­viams bu­vu­si ypa­tin­ga, o žem­dir­biams – dar svar­bes­nė, nes po jos pra­dė­da­vo šie­nap­jū­tę. An­ta­ni­nės va­di­na­mos baž­ny­ti­ne šven­te, to­dėl tą­dien daug mels­da­vo­si šv. An­ta­nui, pra­šy­da­mi ap­sau­go­ti nuo ne­lai­mių, pa­dė­ti ras­ti pra­din­gu­sius daik­tus.

Kraš­tie­tė ak­to­rė Re­gi­na Var­nai­tė vie­na­me in­ter­viu pa­sa­ko­jan­ti, jog Sme­to­nos lai­kais An­ta­ni­nes švęs­da­vo vi­sa Uk­mer­gė. Is­to­ri­niai šal­ti­niai by­lo­ja, kad tai bu­vu­si vie­na iš­kil­min­giau­sių šven­čių Lė­no, Užu­gi­rio kraš­tuo­se. Vi­sur pri­gu­žė­da­vo sve­čių, o pre­zi­den­tas An­ta­nas Sme­to­na at­vy­kė­liams į jo dva­rą reng­da­vęs links­my­bes, ne­gai­lė­da­vęs alaus, vai­kams sal­dai­nius da­lin­da­vęs.

An­ta­ni­nės ir da­bar Lie­tu­vo­je šven­čia­mos, ren­giant at­lai­dus, ker­mo­šius, ben­druo­me­nė­se svei­ki­na­mi ir pa­ger­bia­mi šio var­do tu­rė­to­jai.