Ru­dens ly­gia­die­nis ir vir­smas į ru­de­nį pa­žy­mi­mas kar­na­va­lais, apei­go­mis, ug­nies fies­to­mis. Kaip ir triukš­min­gai pra­le­kian­čios kiek­vie­no mies­to šven­tės...

Nu­ai­dė­jo Pa­ne­vė­žio, Ute­nos, Vil­niaus ir ki­tų mies­tų gim­ta­die­nių iš­kil­mės. Kuo jos sky­rė­si nuo uk­mer­gie­tiš­kos fies­tos?

Šių mies­tų šven­tės iš­si­ver­žė iš siau­rų gat­ve­lių, ke­tur­kam­pių aikš­čių. Erd­vės įspū­dį mies­tams su­tei­kia gro­jan­tys, šo­kan­tys fon­ta­nų pur­slai. Van­dens švie­sų efek­tai Dau­niš­kio eže­ro, įsi­sprau­du­sio tarp Ute­nos mies­to gat­ve­lių, ban­go­se, Ne­vė­žio sen­va­gė­je, Ma­ri­jam­po­lės Po­ezi­jos par­ke su­trau­kė mi­nias mies­te­lė­nų. Ap­link van­dens tel­ki­nius vy­ku­sios mu­gės, kon­cer­tai, pra­mo­gos su­bū­rė vai­kus ir pa­gy­ve­nu­sius.

Uk­mer­gė sa­vo įvaiz­džiu prieš šiuos mies­tus nu­blanks­ta. Vie­nin­te­lis fon­ta­nas yra Ver­slo ir tech­no­lo­gi­jų mo­kyk­los vi­di­nia­me kie­me­ly­je. Daž­niau­siai jis tam­pa moks­lei­vių ir dės­ty­to­jų su­si­bū­ri­mo vie­ta iš­kil­mių pro­ga. Ta­čiau uk­mer­giš­kiai ar mies­to sve­čiai, va­žiuo­da­mi Kau­no gat­ve, fon­ta­no pur­slų ne­iš­vys­ta...

Tvar­ko­ma Šven­to­sios pa­kran­tė, skam­biu var­du va­di­na­mas pės­čių­jų ta­kas nė­ra mies­te­lė­nų trau­kos cen­tras. Tik­riau­sia, grei­tai to­kiais ne­taps. Gal ir dėl fon­ta­nų trū­ku­mo...

Šį penk­ta­die­nį mi­ni­ma So­cia­li­nių dar­buo­to­jų die­na. Ji sie­ja­ma su varg­šų glo­bė­jo šven­to Vin­cen­to Pau­lie­čio var­du. Vin­cen­tas su­da­rė ge­rų­jų dar­bų kū­nui ir sie­lai są­ra­šą. Jis ga­na il­gas ir sun­kiai įvyk­do­mas. Žmo­nės, tu­rin­tys jaut­rią šir­dį, my­lin­tys ar­ti­mą, są­ži­nin­gi, pa­do­rūs ir to­le­ran­tiš­ki, ga­li dirb­ti so­cia­li­niais dar­buo­to­jais ir pri­si­dė­ti prie ge­rų dar­bų at­li­ki­mo. Tik pa­dė­da­mas ki­tam, pa­de­di sau.

Šian­dien la­bai daug kal­ba­ma apie pa­gal­bą ne­lai­mės at­ve­ju. Daž­nai tik po įvy­ku­sios tra­ge­di­jos pa­ma­to­me, ko ne­pa­da­rė­me, kad iš­gel­bė­tu­me žmo­gaus gy­vy­bę...

Sek­ma­die­nį šven­čia­mos My­ko­li­nės – gra­ži ru­dens šven­tė, kai gam­ta at­si­svei­ki­na su sa­vo gy­ve­ni­mu, o žmo­nėms at­ei­na su­si­mąs­ty­mo lai­kas. Že­mė ati­duo­da vai­sius, bai­gia­si bul­via­ka­sis ir dar lie­ka vil­tis, kad at­eis bo­bų va­sa­ra. Šis sau­lė­tas lai­ko­tar­pis – gra­žių orų su­grį­ži­mas po dar­ga­nos. Ta­čiau bo­bų va­sa­ra – ne Nau­jie­ji me­tai. Ga­li ir ne­at­ei­ti...