Po tra­ge­di­jos Ry­go­je pra­ėjus dau­giau nei sa­vai­tei pre­ky­bos cen­tro MAXIMA pir­kė­jai te­be­siž­val­go ne tik į nuo­lai­das, bet ir pa­sta­tų lu­bas.

Šio tin­klo at­sto­vai pa­skel­bė pla­nuo­jan­tys at­si­sa­ky­ti sa­vo šū­kio „Apie vis­ką pa­gal­vo­ta!“. Pra­dė­tos ne­pla­ni­nės vi­sų pa­sta­tų, ku­riuo­se įsi­kū­ru­sios tin­klo par­duo­tu­vės, tech­ni­nės būk­lės pa­tik­ros. Di­džiau­sias dė­me­sys ski­ria­mas sta­ti­nio kon­struk­ci­joms, prieš­gais­ri­nių sig­na­li­za­ci­jų sis­te­moms...

Vi­są šią sa­vai­tę su­tel­kę dė­me­sį ste­bė­jo­me ne tik ka­lė­di­nes ak­ci­jas, bet įvy­kius Uk­rai­no­je. Po­li­to­lo­gai juos vis drą­siau va­di­na re­vo­liu­ci­ja. Ar pa­vyks uk­rai­nie­čiams pa­siek­ti trokš­ta­mų tiks­lų, pa­ro­dys lai­kas.

O šios sa­vai­tės at­min­ti­nų da­tų tėk­mė­je – gruo­džio 3-iąją mi­nė­ta Tarp­tau­ti­nė ne­įga­lių­jų žmo­nių die­na. Jos me­tu or­ga­ni­zuo­ja­mi ren­gi­niai, skir­ti at­kreip­ti dė­me­sį į pa­gal­bą ne­įga­lie­siems.

Mū­sų ra­jo­ne gy­ve­na per 4000 as­me­nų, tu­rin­čių vie­no­kią ar ki­to­kią ne­ga­lią. Tai – be­veik de­šim­ta­da­lis uk­mer­giš­kių. Dvi di­džiau­sios ne­įga­liuo­sius vie­ni­jan­čios or­ga­ni­za­ci­jos – Uk­mer­gės kraš­to ne­įga­lių­jų są­jun­ga ir Uk­mer­gės ra­jo­no ne­įga­lių­jų drau­gi­ja.

Gruo­džio 4-oji – Šv. Bar­bo­ros var­du­vės. Šv. Bar­bo­ra lai­ko­ma glo­bė­ja vi­sų, ku­rie mi­rė ne sa­va mir­ti­mi, t. y. per ne­lai­min­gą at­si­ti­ki­mą, ypač nuo gais­ro. Anot le­gen­dos, Bar­bo­ra bu­vu­si Ma­žo­sios Azi­jos tur­tuo­lio duk­ra. Ji įti­kė­jo, ap­si­krikš­ti­jo ir bu­vo už šį po­el­gį tė­vo pa­smerk­ta. Ro­mė­nų val­džia ją nu­kirs­di­no tė­vo kar­du. Ti­ki­ma, kad po to tė­vą nu­tren­kė žai­bas.

Gruo­džio 6-oji – Ar­klių, o kar­tu – ir Šv. Mi­ka­lo­jaus, ke­liau­nin­kų glo­bė­jo, die­na. Tik­riau­siai ne vi­si ži­no, kad vie­no žmo­gaus jė­ga apy­tik­riai ly­gi 0,3 ar­klio jė­gos, o il­giau­siai gy­ve­no Na­po­le­o­no Bo­na­par­to žir­gas – 63 me­tus.

Gruo­džio 7-ąją mi­ni­ma Tarp­tau­ti­nė ci­vi­li­nės avia­ci­jos die­na. Ji skir­ta pa­si­džiaug­ti avia­ci­jos lai­mė­ji­mais. Is­to­ri­niai šal­ti­niai by­lo­ja, kad pir­ma­sis 1903 m. gruo­džio 17 d. į orą pa­ki­lo dvie­jų bro­lių ame­ri­kie­čių su­kur­tas lėk­tu­vas. Ta­čiau dar 1851 m. Kau­no val­di­nin­kas A. Griš­ke­vi­čius kny­ge­lė­je „Že­mai­čio gar­lė­kys“ ap­ra­šė iš ae­ro­sta­to ir ga­ro ma­ši­nos su­kur­tą skren­dan­tį įren­gi­nį, ku­rį pats su­pro­jek­ta­vo ir meist­ra­vo.