Nepakeliamus karščius dažniausiai lydi Perkūnas. Šią savaitę minima Griaustinio diena. Mūsų protėviai griaustinį laikė dievo Perkūno kalba, kuria jis pranašavęs vaidiloms savo valią.
Žmonės, girdėdami Perkūno balsą, iš baimės puldavo ant žemės. Kad Perkūnas netrenktų į trobas, jas apkaišydavo šventų medžių – eglės ir žilvičio šakomis. Užėjus audrai žmonės skambindavo varpeliu, uždegdavo žvakes. Jei Perkūnas nutrenkdavo žmogų, tikėdavo, kad jis bus paimtas į dievų draugiją. Kriviai geisdavo mirti perkūnijos liepsnose...
Trys ketvirtadaliai didžiausių pasaulio miestų yra įsikūrę jūros pakrantėje. Jūra – langas į pasaulį. Prie tokių miestų priklauso ir Klaipėda, kasmet triukšmingai pažyminti Jūros šventę. Liepos 30-oji – Jūros diena.
Prieš aštuoniasdešimt metų surengta pirmoji Jūros šventė, kurios pradžią paskelbė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Klaipėdiečiai pagerbia jūroje žuvusius jūreivius, populiarina jūrą ir jūreivystę. Kelias dienas trunkanti šventė, kuri šiais metais buvo švenčiama praėjusią savaitę, pranoko net kasmetinę miesto šventę.
Šią savaitę minima tarptautinė alaus diena. Alus – vienas seniausių žmonijos gėrimų. Manoma, kad „šnekutį“ daugiau nei prieš šešis tūkstančius metų pirmieji pradėjo gaminti Egipto ir Mesopotamijos gyventojai. Ir senovėje žmonės norėjo gerti kokybišką alų. Aludariai, skiedžiantys alų vandeniu, buvo baudžiami mirties bausme – paskandinami savo paties pagamintame aluje...
Vienas didžiausių amatų, muzikos ir alaus festivalių šį savaitgalį vyksta Pakruojo dvare. Čia iškilmingai atidaroma pirmoji alaus bačka, savo gėrimus pristato Lietuvos aludariai, renkamas geriausias alus, vyksta klojimo teatro spektakliai, prekiauja amatininkai ir groja muzikantai.
Nutilus dienos linksmybėms ir šurmuliui, kai žemėn nusileidžia tylus vakaras, atrodo, jog ore virpa žiogo smuiko melodija. Pajunti, kaip mažais žingsneliais pro tave prabėga vasara. Visur juntama, bet greitai pranykstanti. Pajunti, koks glaudus ryšys tarp žmogaus ir rugio, tarp žemės ir duonos, tarp žvaigždės ir minties...