Internetiniame portale „Ukmergės kultūros puslapiai“ paskutinė informacija apie renginius – gegužės mėnesį… O juk Ukmergėje, seniūnijose buvo puikių renginių „po Pegaso ženklu“. Šešuoliuose vyko literatų draugijos renginys „Prie naktigonių laužo“, Siesikuose – Albino Kuliešio organizuotas „Langas į širdį“, Užulėnyje teatralizuotai atšvęstas prezidento Antano Smetonos 140-asis gimtadienis... Šventėse dalyvavo daug garbių svečių, ir kiekvienas atėjęs galėjo pasisemti peno sielai.
Pasižvalgius po miesto informacinius stendus atrodo, kad skelbimus klijuoja visi norintys, tačiau juos nukabinti po renginio – nėra kam. Gal todėl ilgai plevėsuoja kandidatų į valdžios koridorius atvaizdai, rugpjūčio pabaigoje gali rasti kvietimą į atvelykio koncertą…
Šis rugpjūtis yra ypatingas ir vienintelis mūsų gyvenime. Jame buvo po penkis penktadienius, šeštadienius ir sekmadienius. O taip atsitiko tik prieš aštuonis šimtus dvidešimt tris metus, tad kito tokio rugpjūčio teks gerokai palaukti ateinančioms kartoms…
Paskutinį rugpjūčio sekmadienį minime mūsų Laisvės dieną. Ši diena siejama su konkrečia data. Prieš dvidešimt vienerius metus, vėlų rugpjūčio 31-osios vakarą, Rusijos armijos karinis ešalonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Paskutinis sovietinis vagonas turėjo išvežti slogius prisiminimus apie kareiviškų batų aidą, apie Rusijos okupaciją, trukusią daugiau nei penkiasdešimt metų.
Nors okupantų nėra, aplink Lietuvą stovinti svetima kariuomenė vis dar kelia grėsmę. Šalia valstybės sienos – militarizuota Kaliningrado sritis, Ukrainoje vykstantis karas, kasdien pranešama apie nušautus žmones. Laisvės diena dar nežada visiškos laisvės – gyvename grėsmingų procesų kaimynystėje…
Kai saulę paslėps rūko šydas, kai pliaupiantis lietus įsigers į mūsų kūnus ir sielas, išvysime pasiklydusį, šlapią keleivį – nekviestą rudenį, sugebantį išspręsti visas mirties – gyvybės bylas…