Pa­mi­nė­jo­me Tarp­tau­ti­nę mui­ti­nin­kų die­ną. Mui­ti­nės at­si­ra­do kar­tu su vals­ty­bė­mis. Vi­du­ram­žiais tai bu­vo po­pu­lia­riau­sia smul­kių ba­jo­rų pro­fe­si­ja, su­si­ju­si su pre­kių ap­mo­kes­ti­ni­mu. Kuo anuo­met skir­da­vo­si mui­ti­nin­kas nuo plė­ši­ko? Plė­ši­kau­to­jo nu­sa­vin­ta ke­liau­to­jo tur­to da­lis pa­tek­da­vo į jo krep­šį, o mui­ti­nin­ko – į vie­ti­nio val­do­vo iž­dą...

Lie­tu­vo­je at­kū­rus Ne­pri­klau­so­my­bę, at­si­kū­rė ir mui­ti­nės. Mui­ti­nin­kams ten­ka tik­rin­ti ne tik pre­kes, bet ir įve­ža­mas drau­džia­mas me­džia­gas. Šiais me­tais ap­do­va­no­ti ge­riau­si mui­ti­nės šu­nys, ku­rių pa­grin­di­nė pa­rei­ga – ieš­ko­ti nar­ko­ti­kų...

Šią sa­vai­tę pri­si­me­na­me kraš­tie­čius, ku­rių gra­žias su­kak­tis mi­ni­me.

Sau­sio 27-ąją aš­tuo­nias­de­šim­ties me­tų ju­bi­lie­jų šven­čia Re­čio­nių kai­me gi­mu­si Bro­nis­la­va Ker­be­ly­tė.

Dar vai­kys­tė­je gro­žė­jo­mės jos su­rink­to­mis ir ne­gir­dė­to­mis, ne­re­gė­to­mis pa­sa­ko­mis. Pro­fe­so­rė už­ra­ši­nė­jo lie­tu­viš­kas sak­mes, pa­da­vi­mus, ora­ci­jas, pa­sa­kė­čias, anek­do­tus. Gar­bi mū­sų kraš­tie­tė bai­gė Mask­vos M. Lo­mo­no­so­vo uni­ver­si­te­to fi­lo­lo­gi­jos fa­kul­te­tą, ta­po fi­lo­lo­gi­jos moks­lų dak­ta­re. B. Ker­be­ly­tei te­ko dirb­ti Lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros ins­ti­tu­te, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te. Tau­to­sa­ki­nin­kė, ha­bi­li­tuo­ta hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­rė iš­lei­do 20 kny­gų, pa­ra­šė apie 150 moks­li­nių straips­nių.

„Kai pa­ma­čiau pa­sau­lį – il­gė­jau­si Pa­ge­la­žių“, – taip apie sa­vo gim­ti­nę ra­šė Pau­lius Ga­lau­nė, ku­rio 125 me­tų gi­mi­mo ju­bi­lie­jų sau­sio 25-ąją pri­si­mi­nė Vep­rių kraš­to žmo­nės.

Šis gar­bus kraš­tie­tis ren­gė tau­to­dai­lės pa­ro­das Ita­li­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Šve­di­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, da­ly­va­vo pa­sau­li­nė­se me­no pa­ro­do­se. P. Ga­lau­nė yra ga­vęs Pran­cū­zi­jos Gar­bės le­gio­no, Šve­di­jos, Bel­gi­jos ka­ra­lių or­di­nus. Jis iš­po­pu­lia­ri­no Lie­tu­vos me­ną vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Pau­liaus Ga­lau­nės gy­ve­na­mo­jo na­mo vie­tą da­bar žy­mi ąžuo­li­nis sto­gas­tul­pis su Rū­pin­to­jė­liu, ku­rį iš­dro­žė gar­sus Uk­mer­gės tau­to­dai­li­nin­kas Ri­man­tas Zin­ke­vi­čius. Ta­čiau už­marš­ties dul­kės vis la­biau kau­pia­si ant Uk­mer­gės kraš­to as­me­ny­bių, ku­rių var­dus ži­no­jo vi­sas pa­sau­lis...

Bry­dė pus­ny­je, ir šerkš­no­ta ša­ka prie lan­go. Jau bel­džia­si va­sa­ris...