Kad ne­bū­tų taip pra­stai, siū­lo­ma ne­pa­mirš­ti tin­ka­mos mi­ty­bos, ju­dė­ji­mo. Be to, nors gal ne vi­suo­met ti­kim, tei­gia­ma, jog la­bai svar­bu va­ly­ti ir švie­sin­ti min­tis, bū­ti drau­giš­kes­niems, dau­giau šyp­so­tis. Ma­žiau bur­bu­liuo­ti ir su­si­drau­gau­ti su ap­lin­ka...

Ta­čiau ne­ma­lo­nu­mai kar­tais ne­iš­ven­gia­mi. Pa­skelb­to ES ša­ly­se at­lik­to ty­ri­mo re­zul­ta­tai ro­do, jog ko­ne kas ant­ras lie­tu­vis ken­čia nuo stre­so... dar­be. Pa­gal šį ro­dik­lį net­gi pir­mau­ja­me ben­dri­jo­je. Ma­ža to, kas tre­čias lie­tu­vis esą ap­skri­tai ne­pa­ten­kin­tas sa­vo dar­bu. Vi­sa tai, tei­gia­ma, ma­ži­na dar­bo na­šu­mą, ku­rio ro­dik­liai Lie­tu­vo­je taip pat ma­žes­ni.

Ši­to ne­pa­sa­ky­tu­me apie sa­vo ra­jo­no kul­tū­ros dar­buo­to­jus. Jų en­tu­ziaz­mo, ge­ros nuo­tai­kos bei ener­gi­jos ne­sti­go ir šią sa­vai­tę mi­nint Kul­tū­ros die­ną, su­bū­ru­sią vi­sus kar­tu at­si­kvėp­ti, pa­ke­liau­ti po Ker­na­vę. Vi­suo­met at­si­da­vę sa­vo dar­bui, ne­gai­lin­tys lais­va­lai­kio ir pa­čių na­mi­nių gė­ry­bių ruo­šiant ben­druo­me­nių su­si­ė­ji­mus, sve­čių pri­ėmi­mus, va­ka­ro­nes, be­si­sten­gian­tys dėl ma­žo ir di­de­lio, šį kar­tą pa­tys bu­vo pa­gerb­ti, pa­svei­kin­ti. Tra­di­ciš­kai ap­do­va­no­ti ge­riau­si kul­tū­ri­nin­kai.

Pa­va­sa­rį šva­ri­na­ma ir ap­lin­ka: kuo­pia­mi kie­mai, or­ga­ni­zuo­ja­mos tal­kos. Tik – ar žie­ma, ar pa­va­sa­ris – rū­šia­vi­mo bei kon­tei­ne­rių aikš­te­lių šva­ros rū­pes­čiai iš­lie­ka tie pa­tys. Krau­na­mi bal­dai, stik­lai, pa­dan­gos, o į spal­vo­tuo­sius „var­pe­lius“ am­ži­nai nie­kas ne­tel­pa – uk­mer­giš­kiai skun­džia­si ne­ga­lin­tys rū­šiuo­ti...

Dar vie­na pro­ble­ma įvar­di­ja­mas iš­me­ta­mas mais­tas. Kiek jo „iš­skri­do“ lauk po Ve­ly­kų, At­ve­ly­kio? Esam kal­ti­na­mi šim­tų tūks­tan­čių to­nų mais­to iš­švais­ty­mu. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos duo­me­ni­mis, ES iš­me­ta­ma 89 mln. to­nų mais­to per me­tus. Lie­tu­vo­je kas­met iš­me­ta­ma 581 tūkst. to­nų. Pa­skai­čiuo­ta, jog vie­nam ša­lies gy­ven­to­jui per me­tus ten­ka 171 kg iš­me­ta­mo mais­to, o kiek­vie­nas na­mų ūkis dėl to ne­ten­ka apie 300 eu­rų. Duo­na – daž­niau­siai iš­me­ta­mas pro­duk­tas. Re­gis, pa­si­mirš­ta, jog dar ne­se­niai duo­ną gar­bi­no kaip šven­tą, va­di­no šven­ta­die­nio ra­gai­šiu, kū­rė apie ją pa­tar­les...

Tad pa­va­sa­ri­nius lin­kė­ji­mus sau ir ki­tiems sie­ki­me su pro­tin­gu ap­si­va­ly­mu. O ką tik pri­sie­ku­siai val­džiai – su ūpu rau­ti ir men­kiau­sias ra­jo­no pik­tžo­les. Gal smar­kūs šios sa­vai­tės vė­jai pa­dės jai at­pūs­ti į Uk­mer­gę tik­rą pa­va­sa­rį.