Pa­va­sa­ri­nė nuo­tai­ka ir žmo­nių vei­duo­se bei dra­bu­žiuo­se – gat­vė­se su­mir­gė­jo dau­giau ryš­kių spal­vų. Ir kaip gi ne­si­džiaug­ti... Juk pa­va­sa­ris. O ir šil­dy­mo se­zo­nas pa­si­bai­gė – ne­tru­kus tu­rė­tu­me gau­ti ke­liom de­šim­tim eu­rų su­si­trau­ku­sias są­skai­tas.

Pir­ma­die­nį su Me­di­ci­nos dar­buo­to­jų die­na svei­ki­no­me gy­dy­to­jus, slau­gy­to­jus. Tai iš­skir­ti­nė pro­ga pa­lin­kė­ti svei­ka­tos tiems, ku­rie nuo­lat rū­pi­na­si mū­siš­ke.

Su svei­ka­ta su­si­ju­si ir ant­ra­die­nį mi­ni­ma Pa­sau­li­nė dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos die­na. Ma­no­ma, kad sau­gios, svei­kos ir tin­ka­mos dar­bo są­ly­gos yra tuo­met, kai nė­ra grės­mės su­si­žeis­ti ar, ne­duok Die­ve, žū­ti ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo dar­be me­tu. Ta­čiau, at­ro­dy­tų, sau­giai sė­dint prie sa­vo dar­bo sta­lo yra tam tik­ri ri­zi­kos fak­to­riai. Dar­be su ko­le­go­mis pra­lei­džia­me net treč­da­lį pa­ros. Ben­drau­ja­me ne tik dar­bą lie­čian­čio­mis te­mo­mis –  da­li­na­mės ir „na­mi­nė­mis“ nau­jie­no­mis, iš­dės­to­me sa­vo nuo­mo­nę vie­nu ar ki­tu klau­si­mu. Ne­bū­ti­nai jos tu­ri su­tap­ti.

Bet ko­kie ne­su­ta­ri­mai dar­be vei­kia žmo­gaus psi­chi­ką, at­si­lie­pia nuo­tai­kai, o vė­liau ir svei­ka­tai.

Penk­ta­die­nį su Tarp­tau­ti­ne dar­bi­nin­kų die­na pra­si­de­da il­ga­sis sa­vait­ga­lis. Gal dau­ge­liui tai – svar­biau­sia šios die­nos es­mė? Ypač tiems, ku­rie me­na Ge­gu­žės 1-osios ei­se­nas mies­to gat­vė­mis, ku­rio­se da­ly­va­vi­mas bū­da­vo pri­va­lo­mas.

Tą pa­čią die­ną mi­ni­me ir įsto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą 11-ąsias me­ti­nes. Esa­me Eu­ro­pos da­lis, ly­giuo­ja­mės į la­biau­siai iš­si­vys­čiu­sias ša­lis. Mi­ni­me ir Pa­sau­li­nę spau­dos lais­vės die­ną. Nors spau­dos lais­vė dau­ge­ly­je ša­lių dar tik sie­kia­my­bė, Jung­ti­nių Tau­tų ge­ne­ra­li­nė asam­blė­ja at­krei­pia dė­me­sį į šią tei­sę.

Šią sa­vai­tę pa­sau­lį su­krė­tė Ne­pa­lo ne­lai­mė. Tūks­tan­čiais skai­čiuo­ja­mos au­kos, su­žeis­tie­ji. Griu­vė­siais vir­to ir dau­gy­bė kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų.

Sek­ma­die­nis – Mo­ti­nos die­na. Šia pro­ga gra­žiau­si žie­dai skir­ti mū­sų vie­nin­te­lėms ir ge­riau­sioms – Ma­moms. Nuo­lat lau­kian­čioms mū­sų, kaž­kur vis sku­ban­čių ir ne­spė­jan­čių, at­lei­džian­čioms. Ne­už­vers­ki­me jų do­va­no­mis, tar­si ban­dy­da­mi kom­pen­suo­ti sa­vo dė­me­sio sto­ką, nes nė vie­na vis tiek ne­at­stos pa­pras­čiau­sių pa­dė­kos žo­džių. Tie­siog pa­sa­ky­ki­me joms, kad my­li­me.