Pas­ku­ti­nę ka­len­do­ri­nio pa­va­sa­rio sa­vai­tę pra­dė­jo­me mi­nė­da­mi Tarp­tau­ti­nę din­gu­sių vai­kų die­ną. Vai­kai, ne­ra­dę su­pra­ti­mo, pa­lai­ky­mo, ši­lu­mos na­muo­se ir ne­su­pras­ti mo­kyk­lo­se, bė­ga iš na­mų, ti­kė­da­mie­si taip iš­spręs­ti iš­ki­lu­sias pro­ble­mas. Tė­vai tu­rė­tų ska­tin­ti sa­vo at­ža­las iš­si­pa­sa­ko­ti, neuž­si­sklęs­ti sa­vy­je. Tai ypač ak­tu­a­lu da­bar, įsi­bė­gė­jus bran­dos eg­za­mi­nų se­si­jai.

Pas­ku­ti­nį ge­gu­žės tre­čia­die­nį mi­ni­ma Pa­sau­li­nė iš­sė­ti­nės skle­ro­zės die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos ra­gi­na vi­sus at­kreip­ti dė­me­sį į šią klas­tin­gą li­gą. Ja daž­niau­siai su­ser­ga jau­ni, dar­bin­gi, iki tol bu­vę vi­siš­kai svei­ki žmo­nės.

Sim­bo­liš­ka, kad šį penk­ta­die­nį, prieš Mies­to šven­tę, ku­rios te­ma šie­met – „Su­si­ei­ki­me, kai­my­nai“, yra mi­ni­ma Eu­ro­pi­nė kai­my­nų die­na. Ji skir­ta ska­tin­ti ben­dra­vi­mą ir so­cia­li­nį so­li­da­ru­mą vi­so­je Eu­ro­po­je. Žmo­nės ra­gi­na­mi sa­vo kie­me, gat­vė­je ar so­de su­ruoš­ti ne­di­de­lę šven­tę. Uk­mer­giš­kiai tą pui­kiai ga­lės pa­da­ry­ti vi­si kar­tu šeš­ta­die­nį. Svar­bu, kad oras sa­vo pokš­tais ne­su­ga­din­tų šven­ti­nės nuo­tai­kos ir ne­su­truk­dy­tų da­ly­vau­ti gau­sy­bė­je ren­gi­nių.

Ge­gu­žės 31-oji – Pa­sau­li­nė die­na be ta­ba­ko. Vi­si rū­kan­tie­ji ska­ti­na­mi bent vie­ną die­ną ne­rū­ky­ti, o ge­riau ir vi­sai at­si­sa­ky­ti šio ža­lin­go žmo­nių svei­ka­tai ir ap­lin­kai įpro­čio. Kas­met pa­sau­ly­je nuo rū­ky­mo mirš­ta apie 6 mi­li­jo­nus žmo­nių, nuo pa­sy­vaus rū­ky­mo – 600 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų. Pa­sy­vus rū­ky­mas – tai, kai rū­kan­čio­jo ap­lin­ko­je esan­tie­ji yra nuo­di­ja­mi ta­ba­ko dū­mais. Tai­gi, prieš už­si­trauk­da­mi ci­ga­re­tę, pa­gal­vo­ki­te jei ne apie sa­vo, tai nors apie ar­ti­mų­jų svei­ka­tą.

Pas­ku­ti­ni­ą­ją pa­va­sa­rio die­ną taip pat šven­čia­ma pa­sau­li­nė švie­siap­lau­kių die­na. Šią die­ną skir­tin­guo­se mies­tuo­se vyks­ta švie­siap­lau­kių pa­ra­dai. Ma­no­ma, kad blon­di­nės la­biau trau­kia vy­rus, gal to­dėl at­si­ra­do ma­da švie­sin­ti plau­kus. Ta­čiau apie da­žy­tas švie­siap­lau­kes ku­ria­ma dau­gy­bė anek­do­tų, kri­tiš­kai ver­ti­nant jų pro­tą. Tik, kaip ži­nia, tie­sos juo­se ne­daug, nes po­sa­kis „kaip blon­di­nė“ reiš­kia ne plau­kų spal­vą, o gy­ve­ni­mo bū­dą.