Spausdinti šį puslapį

Savaitės tėkmėj

Va­le­ri­ja KUZINA

Sa­vai­tę pra­dė­jo­me il­giau­sia die­na ir trum­piau­sia nak­ti­mi. Bir­že­lio 22-ąją sau­lė pa­sie­kia di­džiau­sią aukš­tį. Tą die­ną mi­ni­ma va­sa­ros sau­lėg­rį­ža ar­ba va­sar­vi­dis, dau­ge­ly­je pa­sau­lio kul­tū­rų pa­žy­mi­mas šven­tė­mis ir apei­go­mis.

Lie­tu­vo­je tra­di­ci­nė bal­tų vi­dur­va­sa­rio šven­tė – Ra­sos, vė­liau su­ta­pa­tin­tos su Jo­ni­nė­mis. Jas šven­tė­me ir Jo­nus bei Ja­ni­nas svei­ki­no­me tre­čia­die­nį. Ne­at­sie­ja­mas šios šven­tės pa­ly­do­vas yra lie­tus, vis pa­lais­tan­tis no­rin­čiuo­sius pa­si­links­min­ti ir ieš­ko­ti pa­par­čio žie­do. Ne iš­im­tis ir šie me­tai. Bet nė­ra to blo­go, kas ne­iš­ei­tų į ge­rą, nes lie­tu­čio bu­vo la­bai iš­si­il­gę so­di­nin­kai ir dar­ži­nin­kai, lau­kian­tys kuo gau­ses­nių gė­ry­bių.

 

Yra pa­pro­tys per Jo­ni­nes spė­ti orą. Jei Jo­ni­nių nak­tį ly­ja, tai Ka­lė­dos bus su snie­gu. O žem­dir­biai pri­pa­žįs­ta, kad Jo­ni­nių lie­tus yra la­bai nau­din­gas der­liui.

Ket­vir­ta­die­nį mi­ni­ma tarp­tau­ti­nė jū­ri­nin­kų die­na. Ne vie­ną jų kar­tą yra iš­lei­du­sios Lie­tu­vos aukš­to­ji jū­rei­vys­tės ir Klai­pė­dos lai­vi­nin­kų mo­kyk­los. Jū­ri­nin­kai mums ga­be­na bū­ti­niau­sias pre­kes, pluk­do žmo­nes į to­li­mą­sias ša­lis. Kaip ži­nia, jū­rei­viai – re­ti sve­čiai na­muo­se. Se­nais lai­kais jų šei­mas pa­siek­da­vo tik vie­nas ki­tas laiš­kas per me­tus. Ge­rai, kad da­bar šiuo­lai­ki­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis jie ga­li su­si­siek­ti su sa­vo ar­ti­mai­siais bū­da­mi to­li jū­ro­je. Kai ku­rie iš jų, tu­rė­da­mi ge­ro­ką plau­kio­ji­mo pa­tir­tį, no­ri dirb­ti sau­su­mo­je, bet po ku­rio lai­ko vis vien iš­plau­kia. Ne vel­tui sa­ko­ma, kad jū­ra vi­lio­ja...

Bir­že­lio 26-oji – Tarp­tau­ti­nė ko­vos su nar­ko­ma­ni­ja die­na. Nar­ko­ma­ni­ja yra vie­na opiau­sių pro­ble­mų, pa­pli­tu­sių šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je. La­bai svar­bu in­for­muo­ti vi­suo­me­nę, o ypač jau­ni­mą, apie ža­lin­gas pa­sek­mes, ku­rias ga­li su­kel­ti nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų var­to­ji­mas, bei pro­pa­guo­ti svei­ką gy­ve­ni­mo bū­dą.

Dar vie­na su van­dens tel­ki­niais su­si­ju­si die­na mi­ni­ma penk­ta­die­nį. Tai – tarp­tau­ti­nė žve­jų die­na. Žve­jy­ba nuo se­no bu­vo vie­nas pa­grin­di­nių ama­tų. Taip pat tai – ge­ras lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo bū­das. Yra ren­gia­mos įvai­rios var­žy­bos. Šiuo­lai­ki­nių var­žy­bų me­tu su­gau­tos žu­vys yra pa­lei­džia­mos. Įver­ti­na­mas yra tik lai­mi­kio dy­dis ir svo­ris.

Jau vi­du­ram­žiais ga­lio­jo žve­jy­bos ap­ri­bo­ji­mai, ta­čiau ne vi­si jų pai­sė. Ne iš­im­tis – ir da­bar­ti­niai lai­kai. Tai­gi žve­jams, vyks­tan­tiems pa­žu­vau­ti, ga­li­ma pa­lin­kė­ti nei žvy­no, nei uo­de­gos, ne­su­si­vi­lio­ti tuo me­tu drau­džia­mo­mis gau­dy­ti žu­vi­mis ir kad par­neš­tų švie­žios, o ne šal­dy­tos žu­vies.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)