AB „Anykš­čių vy­nas“ – ar­ti­miau­si mū­sų ra­jo­no kai­my­nai, su­per­kan­tys vai­sius ir uo­gas. Ta­čiau per­nai obuo­lių jie ne­su­pir­ki­nė­jo – ver­tė­si nuo anks­tes­nių me­tų ben­dro­vės san­dė­liuo­se už­si­li­ku­sio­mis kon­cen­tra­tų at­sar­go­mis. Dau­gu­mos uk­mer­giš­kių, ku­riems vie­nin­te­lė re­a­li­za­ci­jos vie­ta bū­da­vo „Anykš­čių vy­nas“, so­dų der­lius taip ir li­ko pū­ti po obe­li­mis.

Obuo­lių vėl rei­kia

Ben­dro­vės di­rek­to­rė Vio­le­ta La­bu­tie­nė sa­ko, kad šie­met jie pla­nuo­ja su­pirk­ti iš so­di­nin­kų ne ma­žiau kaip 10 tūks­tan­čių to­nų obuo­lių. Tai ge­ra ži­nia ša­lies so­di­nin­kams, nes sa­vo pro­duk­ci­ją anykš­tė­nai ga­mi­na tik iš lie­tu­viš­kos ža­lia­vos. Obuo­lius ben­dro­vė su­pir­ki­nė­ti pradėjo šią savaitę.

Ta­čiau ga­min­to­jai ne­ra­miai žval­go­si į apy­tuš­čius so­dus ir svars­to, ar esant šių­me­čiam der­liui, pa­vyks įgy­ven­din­ti sa­vo pla­nus. „Mū­sų va­dy­bi­nin­kai jau pa­da­rė žval­gy­tu­ves. Ap­va­žia­vę kai­my­ni­nius ra­jo­nus įsi­ti­ki­no, kad nor­ma­laus der­liaus ga­li­ma ti­kė­tis tik treč­da­ly­je so­dų. Ki­tur obuo­lių ar­ba vi­sai nė­ra, ar­ba jie la­bai ma­ži bei kri­tuo­liai“, – pa­sa­ko­ja di­rek­to­rė.

Ne­se­niai ben­dro­vės val­dy­ba pa­tvir­ti­no pra­di­nę su­pir­ki­mo kai­ną. Už ki­log­ra­mą obuo­lių bus mo­ka­ma po 15 cen­tų. Tiek pat „Anykš­čių vy­nas“ mo­kė­jo ir už­per­nai. „Kel­ti su­pir­ki­mo kai­nas ga­min­to­jams nie­kuo­met ne­pa­lan­ku“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.

„Kal­tos“ bi­tės

Že­mės ūkio ko­o­pe­ra­ty­vo „Tau­jė­nų so­dai“ di­rek­to­rius Sta­sys Bloc­kus pri­si­pa­žįs­ta po 24 hek­ta­rų so­dą vaikš­tan­tis nu­svi­ru­sio­mis ran­ko­mis. „Šie­met der­liaus skin­ti ne­teks. Vi­sos obe­lys sto­vi vi­sai tuš­čios – ne­pri­klau­so­mai nuo veis­lės ir de­rė­ji­mo lai­ko“, – sa­ko jis.

„Nors žie­ma bu­vo la­bai šal­ta, obe­lys ne­nu­ken­tė­jo. Nor­ma­liai iš­spro­go, pa­va­sa­rį žie­dais ap­si­py­lė. Jų net pa­va­sa­ri­nės šal­nos ne­pa­kan­do – at­ro­dė, kad bus obuo­lių me­tai“, – pa­sa­ko­ja S. Bloc­kus. Nuo­mo­nę te­ko pa­keis­ti, kai ėmė vi­si žie­dai kaip su­si­ta­rę ir nu­by­rė­jo.

Per­nai 250 to­nų obuo­lių der­lių re­a­li­za­vu­sio ko­o­pe­ra­ty­vo di­rek­to­rius dėl to­kios baig­ties la­biau­siai kal­ti­na orus: „Vais­me­džių žy­dė­ji­mo me­tu lie­tin­gas ir šal­tas oras bu­vo. To­kio­mis die­no­mis bi­tės ne­skrai­dė, tai­gi ir žie­dų ne­ap­dul­ki­no. Taip ir nu­kri­to ne­už­si­mez­gę.“

Nors obuo­lių Lie­tu­vos so­duo­se šie­met ne­už­de­rė­jo, S. Bloc­kus abe­jo­ja, ar šių vai­sių kai­nos la­bai pa­kils. „Dau­giau į kai­my­nus rei­kia žiū­rė­ti – Lie­tu­va kai­nas ma­žai re­gu­liuo­ja“, – ma­no jis.

Ūkis „gam­tos ran­ko­se“

Ūki­nin­ko Juo­zo Ku­lė­šiaus 6 hek­ta­rų eko­lo­gi­nia­me so­de ge­riau už­de­rė­jo žie­mi­nių veis­lių obe­lys. Mat ru­de­ni­nių veis­lių žy­dė­ji­mo me­tas su­ta­po su žie­dų grau­ži­kų ant­plū­džiu so­de.

Eko­lo­gi­nio ūkio der­lius dar la­biau pri­klau­so nuo gam­ti­nių są­ly­gų nei che­mi­zuo­to. Anot J. Ku­lė­šiaus, net­gi „vi­siš­kai pri­klau­so nuo gam­tos“. Mat so­duo­se, ku­riuo­se nau­do­ja­mi che­mi­niai pre­pa­ra­tai, šių­me­ti­nė­mis oro są­ly­go­mis so­dą tek­tų purkš­ti 12–14 kar­tų. Ūki­nin­kas pri­si­pa­žįs­ta, kad purkš­tu­vo jo so­das jau ke­le­tą me­tų ne­ma­tė.

Anot jo, vir­ti eko­lo­giš­kus eks­trak­tus iš dil­gė­lių ar ki­to­kių au­ga­lų ga­li tik de­šimt-dvi­de­šimt obe­lų pa­si­so­di­nęs so­dų ben­dri­jos so­di­nin­kas. Jei so­de ke­li tūks­tan­čiai vais­me­džių, be spe­cia­lios ir bran­gios tech­ni­kos tai lie­ka tik te­ori­ja. „Jei vie­ną obe­lį nu­purkš­ti už­truk­siu pus­va­lan­dį, tai pa­skai­čiuo­kit, per kiek lai­ko apei­siu vi­są so­dą... Kiek tuo­met re­a­liai obuo­liai tu­rė­tų kai­nuo­ti?” – svars­to ūki­nin­kas.

Kol so­das jau­nas, neuž­si­krė­tęs vi­so­kiom li­gom, ken­kė­jais, vis­kas at­ro­do gra­žu. Ta­čiau kuo to­liau, tuo sun­kiau tam­pa su jais ko­vo­ti. „Dar­bo daug, o nau­dos – ne­ma­ty­ti“, – ūki­nin­kas sa­ko, kad lie­tu­viš­kų obuo­lių pre­ky­bi­nin­kai kra­to­si. Mat jų re­a­li­za­ci­ja kur kas trum­pes­nė nei len­kiš­kų. „Ne­no­rėk, kad na­tū­ra­lus pro­duk­tas il­gai iš­si­lai­ky­tų“, – pa­pro­ti­no ūki­nin­kas.

Eko­lo­gi­nio so­do J. Ku­lė­šius pla­nuo­ja at­si­sa­ky­ti vos tik baig­sis su­tar­tis. Tuo la­biau, kad lo­gi­kos ne­įžiū­ri ir kai ku­riuo­se Vy­riau­sy­bės spren­di­muo­se. Jis ste­bi­si, ko­dėl iš­mo­kos ne tik su­ma­žė­jo per­pus, bet ir vi­sai ne­mo­ka­mos, jei ūki­nin­kas ne­re­a­li­zuo­ja pro­duk­ci­jos.

Ko­kias grės­mes čia ga­li įžiū­rė­ti val­džios at­sto­vai, jis ne­su­pran­ta. „Juk so­das – ne koks pa­sė­lis, kad ga­lė­tum už­ar­ti. Jei žie­dai nuo vais­me­džių nu­kri­to, aš jų ne­pri­li­pin­siu“, – svars­to ūki­nin­kas.