Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je net 29 proc. BVP su­da­ro še­šė­li­nė eko­no­mi­ka: ji di­des­nė tik Bul­ga­ri­jo­je (32,3 proc.), Ru­mu­ni­jo­je ( 29,6 proc.) ir Kro­a­ti­jo­je (29,5 proc.). To­dėl svar­bu di­din­ti ne­pa­si­tu­rin­čių as­me­nų už­im­tu­mą, mo­ty­va­ci­ją in­teg­ruo­tis į dar­bo rin­ką, taip pat le­ga­li­zuo­ti jų pa­ja­mas.

Dar­bo ko­dek­so reg­la­men­ta­vi­mas nė­ra pri­tai­ky­tas trum­pa­lai­kio, daž­nai vien­kar­ti­nio po­bū­džio dar­bų at­li­ki­mui. Dar­buo­to­jo sam­dy­mui ir at­lei­di­mui rei­kia su­gaiš­ti daug lai­ko vyk­dant biu­rok­ra­ti­nes pro­ce­dū­ras. Žmo­nėms svar­bu tu­rė­ti ga­li­my­bę su­pap­ras­tin­ta tvar­ka bū­ti už­im­tiems že­mės ūkio sek­to­riu­je. To­dėl siū­lo­ma su­da­ry­ti ga­li­my­bę reg­la­men­tuo­ti že­mės ūkio ir miš­ki­nin­kys­tės pa­slau­gų tei­ki­mą pa­gal pa­slau­gų kvi­tą.

Ka­dan­gi šios pa­slau­gos yra lai­ki­no po­bū­džio ar­ba vien­kar­ti­nės (pvz., ak­me­nų ar uo­gų rin­ki­mas, der­liaus nu­ė­mi­mas ir pan.) ir joms at­lik­ti ne­rei­kia spe­cia­lių įgū­džių, kva­li­fi­ka­ci­jos, lei­di­mų, pa­žy­mė­ji­mų ar mo­ky­mų, to­dėl to­kių ci­vi­li­nių tei­si­nių san­ty­kių su­si­for­ma­vi­mas ypač rei­ka­lin­gas že­mės ūky­je.

Šiuos že­mės ūkio dar­bus daž­niau­siai rei­kia at­lik­ti ta­da, kai ūki­nin­kų už­im­tu­mas ypač di­de­lis. To­dėl dė­me­sys tu­ri bū­ti skir­tas sa­va­lai­kiam dar­bų at­li­ki­mui, o ne il­gų biu­rok­ra­ti­nių pro­ce­dū­rų vyk­dy­mui. Siū­lo­mas tar­pi­nis ci­vi­li­nių tei­si­nių san­ty­kių va­rian­tas – ga­li­my­bė že­mės ūkio ir miš­ki­nin­kys­tės pa­slau­gų tei­ki­mui sam­dy­ti žmo­nes pa­gal pa­slau­gų kvi­tą.

Tai bū­tų griež­tos ap­skai­tos do­ku­men­tas, jį iš­ra­šy­tų pa­slau­gų ga­vė­jas. Kvi­te bū­tų nu­sta­ty­ti šie rek­vi­zi­tai: pa­slau­gų ga­vė­ją ir tei­kė­ją iden­ti­fi­kuo­jan­tys duo­me­nys; kon­kre­čios pa­slau­gos bei jų tei­ki­mo ter­mi­nas, įkai­nis; at­si­skai­ty­mo už pa­slau­gas su­ma, svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kų su­ma ir kt.

Pa­slau­gas vie­nam pa­slau­gų ga­vė­jui vie­nas tei­kė­jas ga­lės teik­ti tik 60 die­nų, o jei pa­slau­gas tei­kia ke­liems pa­slau­gų ga­vė­jams – 90 die­nų per ka­len­do­ri­nius me­tus. Jei pa­ja­mos už pa­slau­gas per nu­sta­ty­tą lai­ko­tar­pį ka­len­do­ri­niuo­se me­tuo­se vir­šys 6000 li­tų, jos bus ap­mo­kes­tin­tos gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čiu, t. y. 15 proc., iki 6000 li­tų pa­ja­mos ne­bus ap­mo­kes­tin­tos.

Pa­slau­gų ga­vė­jai mo­kės 9 procentus svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kų, ku­rios bus skai­čiuo­ja­mos nuo at­ly­gio už su­teik­tas pa­slau­gas.

Pa­na­šaus po­bū­džio re­gu­lia­vi­mas yra įdieg­tas to­kio­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se kaip Aust­ri­ja, Ita­li­ja, Pran­cū­zi­ja. Ver­ti­nant ana­lo­giš­kų įsta­ty­mų pa­sek­mes šio­se ša­ly­se kon­sta­tuo­ta, jog toks tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas tu­ri di­de­lę įta­ką ne­le­ga­laus dar­bo ma­žė­ji­mui.

UŽ inf.