Subtilusis rytų pasaulis

Šie me­tai Lie­tu­vai reikš­min­gi: UNESCO 2011-uo­sius įvar­di­jo Mi­ka­lo­jaus Kon­stan­ti­no Čiur­lio­nio me­tais. Pa­žy­mi­me lie­tu­vių kom­po­zi­to­riaus ir dai­li­nin­ko 100-ąsias mir­ties me­ti­nes. Ta pro­ga Lie­tu­vos ke­liau­to­jų są­jun­ga su­ren­gė eks­pe­di­ci­ją į Ta­dži­kis­ta­no res­pub­li­ko­je esan­tį Pa­my­ro kal­ny­ną, ku­ria­me stūk­so M. K. Čiur­lio­nio var­du pa­va­din­ta vir­šū­nė.

 

Si­gi­ta KRIAUČIŪNIENĖ

Įvei­ku­sie­ji aukš­tį Da­riaus ir Gi­rė­no vir­šū­nė­je, 6010 m.

Lie­tu­vos svei­kuo­lių są­jun­gos vi­ce­pre­zi­den­tė

 

Piet­va­ka­rių Pa­my­ras lie­tu­viams vi­sa­da bu­vo tar­si sa­vi kal­nai. Šia­me ra­jo­ne yra dau­giau nei 20 vir­šū­nių, pa­va­din­tų lie­tu­viš­kais var­dais: Da­riaus ir Gi­rė­no, Lie­tu­vos, Li­tu­a­ni­kos, Do­ne­lai­čio ir kt.

Lie­tu­vos var­das Pa­my­ro mies­te­liuo­se skam­ba be­veik kas ket­ve­rius me­tus, o šių ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rius Ke­liau­to­jų są­jun­gos pre­zi­den­tas Al­gi­man­tas Ju­ce­vi­čius čia su­tin­ka­mas kaip la­biau­siai lau­kia­mas sve­čias. Net vai­kai jo var­dą ži­no. Jau­tie­si at­vy­kęs pas to­li­mus gi­mi­nai­čius, nie­kas ta­vęs var­du ne­va­di­na: esi ar­ba bro­lis, ar­ba se­suo.

 

Vir­tu­vė skur­do­ka

 

Ke­lio­nė iš Ta­dži­kis­ta­no sos­ti­nės Du­šan­bės iki Pa­my­ro kal­nuo­se įsi­kū­ru­sio Zon­go mies­te­lio tru­ko be­veik tris die­nas. Va­žia­vo­me ne­sku­bė­da­mi, nak­vo­da­mi pas vie­ti­nius gy­ven­to­jus, su­sto­da­mi pa­ke­lė­je esan­čio­se ar­ba­ti­nė­se. Jo­se ga­li­ma ras­ti tik ke­lis pa­tie­ka­lus: sriu­ba su mė­sa, plo­vas su mė­sa, kep­ti kiau­ši­niai ir dar kas nors mė­siš­ka (šaš­ly­kas ar­ba gu­lia­šas). Sa­lo­tų – pjaus­ty­tų po­mi­do­rų ir agur­kų – nie­kas ne­pa­siū­lys, rei­kia pa­pra­šy­ti pa­čiam. Jei esi ve­ge­ta­ras, rei­kia bū­ti la­bai iš­ra­din­gu, kad gau­tum šil­to mais­to.

 

09-23-3_straipsnio_2_nuotr

Po­il­sio aki­mir­ka le­dy­ne.


Vie­no­je ka­vi­nė­je pa­pra­šius ko nors už­kąs­ti, pa­siū­lė kep­tos mė­sos, nes dau­giau nie­ko ne­tu­rė­jo. O pa­klau­sus, ar ga­li tą mė­są pa­tiek­ti su bul­vė­mis ar su duo­na (le­pioš­ke), iš­gir­dom nuo­šir­dų at­sa­ky­mą: „Juk mė­są ga­li­ma val­gy­ti ir be bul­vių, ir be duo­nos“. Vis dėlto pri­pra­šėm kep­tų bul­vių. Bet din­go elek­tra. Kol pri­ka­sė iš kaž­ko­kio žmo­gaus dar­žo, kol su­bė­gio­jo su kep­tu­ve į ki­tus na­mus, lau­kė­me ke­le­tą va­lan­dų ir šyp­so­jo­mės skai­ty­da­mi ant alaus bu­te­lio už­ra­šą „Vos­tok – ton­ko­je de­lo“ (rus. Ry­tai – sub­ti­lus da­ly­kas).

Ap­skri­tai, ta­dži­kų vir­tu­vė yra ga­na skur­di, ly­gi­nant su ki­to­mis Ry­tų ša­li­mis.

 

Ry­tie­tiš­ki po­li­ci­jos dar­bo ypa­tu­mai

 

Su­si­da­rė įspū­dis, kad Ta­dži­kis­ta­no ke­lių po­li­ci­nin­kui au­to­mo­bi­lis iš vi­so ne­rei­ka­lin­gas. Po­li­ci­nin­kas tie­siog sė­di ant kė­du­tės ir mo­juo­ja laz­de­le, stab­dy­da­mas tu­ris­tų ma­ši­nas.

 

09-23-3_straipsnio_3_nuotr

Pir­mo­ji ba­zi­nė sto­vyk­la 4,4 km aukš­ty­je.


Nie­kaip ne­su­pra­tau, ko­dėl tiek daug po­li­ci­nin­kų gat­vė­je ir ko­dėl taip daž­nai mus stab­do, jo­kių do­ku­men­tų ne­tik­ri­na, bet tik pa­si­svei­ki­na su vai­ruo­to­ju ir lei­džia to­liau va­žiuo­ti. Pa­si­ro­do, pa­si­svei­ki­ni­mo me­tu po­li­ci­nin­kui per­duo­da­mas „ke­lių mo­kes­tis“ (mū­sų pi­ni­gais – 1,5-2,5 li­to). Vai­ruo­to­jas vi­sa­da tu­ri pa­si­ruo­šęs smul­kių.

 

Pa­gar­bos rei­kė­tų pa­vy­dė­ti

 

Ke­lio­nė­je griu­vo ste­re­o­ti­pai apie sun­kią mo­te­rų pa­dė­tį mu­sul­mo­niš­ko­je ša­ly­je. To­kios pa­gar­bos mu­sul­mo­nėms rei­kė­tų tik pa­vy­dė­ti.

Mo­te­rys ten ne­rū­ko, ne­ge­ria al­ko­ho­lio, be šei­mos na­rių ne­si­lan­ko ka­vi­nė­se ar ba­ruo­se. Mu­sul­mo­nai į tu­ris­tes trum­pais šor­tais ne­re­tai pa­si­žval­go, ta­čiau sa­ko, kad į žmo­nas to­kių nie­ka­da ne­im­tų.

Be­veik vi­sos ta­dži­kis­ta­nie­tės, pra­de­dant mer­gai­tė­mis ir bai­giant vy­res­nė­mis mo­te­ri­mis, dė­vi įpras­tus, daž­niau­siai vie­no kir­pi­mo, mu­sul­mo­niš­kus rū­bus. Ski­ria­si tik me­džia­gos ir spal­vos. Sa­vi­gar­ba, kuk­lu­mas, at­si­da­vi­mas šei­mai spin­di iš po ska­ro­mis ap­gob­tų gal­vų.

Vie­nas pa­rei­gū­nas oro uos­te la­bai tie­siai pa­klau­sė, ko­dėl mū­sų mo­te­rys ke­liau­ja be vy­rų: „Su ki­tais no­ri­si pa­bū­ti?“. Klau­si­mas su­trik­dė. Su­si­mąs­čiau, kad mū­sų, eu­ro­pie­čių, el­ge­sio šei­mo­je stan­dar­tai ge­ro­kai pa­pu­vę.

 

Kiek­vie­nam – sa­va vir­šū­nė

 

Ke­lio­nės pra­džio­je vi­si gru­pės na­riai en­tu­zias­tin­gai kal­bė­jo apie tai, kaip kops į Čiur­lio­nio, Min­dau­go, Lie­tu­vos, Da­riaus ir Gi­rė­no vir­šū­nes. Ta­čiau jau pir­ma ba­zi­nė sto­vyk­la 4,4 km aukš­ty­je en­tu­ziaz­mą šiek tiek pri­slo­pi­no: pra­si­dė­jo gal­vos skaus­mai, py­ki­ni­mas, vi­du­ria­vi­mas.

Nors vi­si ži­no­jo apie šiuos reiš­ki­nius žmo­gui esant aukš­ty­je, ke­liau­ti ne­ga­luo­jant nė­ra leng­va. Be­veik vi­są lai­ką tai vie­ną, tai ki­tą gru­pės na­rį ka­ma­vo aukš­čio su­kel­ti ne­ma­lo­nu­mai. Kal­nai lei­do pa­žin­ti sa­vo ri­bo­tas ga­li­my­bes.

 

09-23-3_straipsnio_4_nuotr

Au­to­bu­se link Du­šan­bė tur­gaus – be­veik vie­nos mo­te­rys.


M. K. Čiur­lio­nio vir­šū­nė bu­vo pa­siek­ta iš an­tro kar­to. Pir­mą kar­tą, po 7 va­lan­dų ėji­mo, li­kus 200 met­rų iki vir­šū­nės, ku­rios aukš­tis 5794 met­rų, gru­pei pri­trū­ko jė­gų. Bu­vo nu­spręs­ta grįž­ti ir ban­dy­ti ki­tą die­ną.

Po­sa­kis „kiek­vie­nam – sa­va vir­šū­nė“ čia bu­vo su­pras­tas la­bai aiš­kiai. Gy­ve­ni­me šį po­sa­kį ga­li­ma pri­tai­ky­ti daž­niau. Įveik­tos gy­ve­ni­miš­kos vir­šū­nės, tur­būt, svar­bes­nės nei tos, ku­rios stūk­so kal­nuo­se.

 

Le­do sie­nos

 

Sto­viu vir­ve pri­si­ka­bi­nus ant be­veik 400 met­rų le­do sie­nos ge­rą va­lan­dą, val­gau snie­gą, ste­biu virš gal­vos ky­ban­čius kar­ni­zus, ku­rie bet ku­rią mi­nu­tę ga­li pra­dė­ti kris­ti ant gal­vų ir gal­vo­ju: „Jei iš čia man Die­vas leis iš­si­kaps­ty­ti, į Da­rių ir Gi­rė­ną ne­lip­siu.“

Krin­tan­čios le­do at­plai­šos di­des­nio nuos­to­lio nei su­plė­šy­ta nau­ja kur­pi­nė, su­lanks­ty­tas šal­mas ir skau­dan­ti ko­ja ne­pa­da­rė. Pa­si­trau­kus į sau­ges­nę vie­tą po ke­le­to mi­nu­čių kar­ni­zai kar­tu su ak­me­ni­mis vi­su grei­čiu pa­ju­dė­jo že­myn.

Sun­kiau­sias eta­pas man – pri­sit­rauk­ti 50 met­rų vir­ve per snie­go ir le­do da­ri­nius, ku­rie kaip me­džiai su­si­for­muo­ja le­dy­ne. Iš­si­kaps­čiau lai­min­gai, tai pa­ža­dą sau tę­sė­jau ir į vir­šū­nę (6010 m) ne­be­ko­piau. Gro­žė­jau­si le­dy­nu iš to­lo...

Kai po ke­le­to die­nų rei­kė­jo leis­tis vir­ve tuos 400 met­rų, pir­ma min­tis bu­vo: ne­si­lei­siu ir vis­kas. Bū­čiau daug ką ati­da­vus už sraig­tas­par­nio pa­slau­gas.

„Žiū­rėk, tarp snie­gi­nių kal­nų ka­rū­nų, aukš­tų kal­nų, be­maž sie­kian­čių dan­gų, sto­vi žmo­gus. Po jo ko­jom de­be­sis pri­den­gia vi­są že­mę; ten apa­čioj vyks­ta že­miš­ki da­ly­kai, są­my­šis, triukš­mas, va­pė­ji­mas, bet de­be­sis pri­den­gė vis­ką. Ty­la. Ap­link bal­tos nuo­sta­bios ka­rū­nos. Nuo­sta­biai di­džiu­lės, nuo­sta­biai gra­žios, iš opa­lų ir per­lų, iš to­pa­zo ir ma­la­chi­to, iš kriš­to­lo ir dei­man­tų. Nuo­sta­biai ste­buk­lin­gos di­džiu­lės ka­rū­nos, o tarp jų sto­vi žmo­gus ir žiū­ri, pla­čiai at­vė­ręs akis, žiū­ri ir lau­kia. Pa­ža­dė­jo jis, kad auš­tant, ka­rū­nų gais­ro aki­mir­ką, spal­vų cha­o­so ir spin­du­lių šo­kio aki­mir­ką už­dai­nuos him­ną sau­lei. Him­ną sau­lei! Po jo ko­jom de­be­sis pri­den­gė vi­są že­mę. Ty­la. Ap­link nuo­sta­biai bal­tos ka­rū­nos.“ (M. K. Čiur­lio­nis)

Lin­kiu tai pa­tir­ti kiek­vie­nam.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų